Goda Juocevičiūtė laidoje „Triušio urvas“: kiekviena religija gali tapti kelrode žvaigžde | 77TV

Krikščionybė kviečia tikėti, budizmas ragina netikėti, kol pats nepatiri

Laidoje „Triušio urvas“ Goda Juocevičiūtė drąsiai nubrėžė ribą tarp dviejų didžiųjų tradicijų. „Krikščionybė žmogų mokina tikėti: tikėti, tikėti, tikėk, tikėk Dievu. Budizmas visiškai priešingai teigia. Kaip viena iš garsiausių Budos frazių buvo: „Netikėkite nieko. Netikėkite net autoritetais nusistovėjusiais. Netikėkite manimi.“ Taip.“

Ši citata iš karto sukuria kontrastą tarp tikėjimo, kaip pasitikėjimo ir priėmimo, ir netikėjimo, kaip asmeninės patirties tikrinimo. Krikščionybėje žmogus kviečiamas pasitikėti aukštesne tiesa, o budizme – remtis savo patirtimi ir nepriimti nieko vien todėl, kad tai autoritetų patvirtinta. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur žmonės dažnai abejoja institucijomis, šis skirtumas tampa ypač aktualus – vieni ieško užuovėjos tikėjime, kiti trokšta patirti patys.

Netikėjimas nėra tuštuma, tai kvietimas gyventi budriai

Pasak G. Juocevičiūtės, budistinis principas „netikėkite“ jokiu būdu nėra nihilizmas ar gyvenimo beprasmis neigimas. „Ir tai jokiais būdais nerodo nihilizmo. Tai rodo, kad jūs turite patys budriai gyventi, viską tikrinti, kiek įmanoma remtis savo patirtimi, neužsiciklinti, neapsiriboti kokia nors teze, teorija ar įsitikinimų modelių matrica.“

Ši mintis atveria platesnę diskusiją apie tai, kaip religijos ir filosofijos skirtingai formuoja žmogaus santykį su tiesa. Krikščionybėje tikėjimas neretai suvokiamas kaip vilties ir bendruomenės pagrindas, tuo tarpu budizmas skatina nuolatinę savistabą, budrumą ir atidumą. Abi kryptys gali papildyti viena kitą – viena suteikti pasitikėjimą, kita – įrankius nepasiduoti dogmai ir sąmoningai tikrinti savo patirtis.

G. Juocevičiūtė pabrėžia, kad pats patyrimas yra esminis. Iliuzijų samprata, dažnai minėta budizme, rodo, kad mūsų protas nuolat konstruoja istorijas, kurios nebūtinai atitinka realybę. Ji primena, jog gyvenimas vyksta čia ir dabar, o tikėjimo ar filosofijos vaidmuo turėtų būti padėti tai pastebėti, o ne uždengti papildomais sluoksniais.

Kultūrinės patirtys: ką galime pasiskolinti vieni iš kitų?

Pokalbyje pašnekovė prisiminė savo keliones po Tibeto ir Ladako regionus, kur budizmas yra ne tik religija, bet ir kasdienės praktikos dalis. Tokia patirtis leidžia suprasti, kad religijos gali būti ne vien dogmos, bet ir bendruomenės, papročiai, net kasdieniai ritualai, kurie padeda žmogui jaustis sąryšyje su pasauliu.

Krikščionybės stiprybė – bendruomenės jausmas ir viltis, kad tikėjimas peržengia individualią patirtį. Budizmo stiprybė – gebėjimas sustabdyti proto pasakojimus ir būti arčiau tikrovės. Šiuolaikiniam žmogui, gyvenančiam informacijos pertekliaus laikais, galbūt labiausiai reikalingas abiejų tradicijų derinys: pasitikėjimas, kad jis nėra vienas, ir gebėjimas kritiškai žvelgti į tai, ką mato bei girdi.

„Tai rodo, kad jūs turite patys budriai gyventi, viską tikrinti“, – sakė G. Juocevičiūtė. Toks kvietimas gali būti suprantamas ne tik budistiniame, bet ir universaliame kontekste – kiekviena religija ar pasaulėžiūra gali tapti kelrode žvaigžde, jei leidžia žmogui iš tiesų pamatyti save, kitą ir pasaulį tokį, koks jis yra.

Žiūrovams primename, kad nauji epizodai pasirodo kiekvieną antradienį 19 val. „77TV“ kanale „YouTube“ platformoje.