Graikijoje įsibėgėja ambicingo „išmaniojo miesto“ statybos

Graikijoje statomas „išmanusis miestas“

Virš raibuliuojančios Atėnų pakrantės juda statybiniai kranai: jie stato 50 aukštų prabangų dangoraižį, kuris taps būsimo Graikijos „išmaniojo miesto“ puošmena, iš aukštumų apžvelgiančia Sarono įlanką.

Jų papėdėje dulkes kelia statybinės mašinos. Aštuonių milijardų eurų vertės projektas, finansuojamas privačiomis lėšomis, turėtų tapti Graikijos atgimimo simboliu po ilgų finansinio sąstingio metų, kai investuotojai bėgo iš šalies.

Tačiau kritikai jį mato kaip būsimą „turtuolių getą“. Sunku įsivaizduoti, kad už dešimties kilometrų nuo Akropolio iki 2036 metų iškils naujas miestas, „tris kartus didesnis už Monaką“, kaip teigia Odisseas Athanasiou, grupės „Lamda“, kuriai priklauso ši teritorija, vykdomasis direktorius.

Viename didžiausių Europos urbanistinės regeneracijos projektų, pavadintame „Ellinikon“, planuojama pastatyti daugybę vilų, du viešbučius, prekybos centrus, universitetą, prieplauką ir kitų pastatų. Jame taip pat iškils „Riviera Tower“ – bokštas, kuris 2026 metų pabaigoje taps aukščiausiu Atėnų dangoraižiu.

Mieste galės gyventi apie 30 tūkst. žmonių

Skaičiuojama, kad 6,2 kvadratinių kilometrų sklype, kur kelis dešimtmečius buvo įsikūręs Atėnų tarptautinis oro uostas, apsigyvens apie 30 tūkst. žmonių.

Buvusiame terminale, kuris nuo 2001 metų, kai oro uostas buvo perkeltas į kitą vietą, yra įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą, bus įrengta parodų salė.

Per 2004 metų olimpines žaidynes „Ellinikon“ tapo sporto centru, kuriame buvo rengiamos varžybos, įskaitant baidarių ir ledo ritulio. Tačiau vėliau patalpos buvo apleistos, o tada atėjo finansų krizė, skaudžiai smogusi graikams.

Solidarumo grupės, bandydamos kompensuoti praktiškai bankrutavusios valstybės neveiklumą, „Ellinikon“ įkūrė bendruomenės daržą, maisto prekių parduotuvę ir nemokamą medicinos centrą.

Per 2015 metų migrantų krizę apleistuose stadionuose buvo laikinai apgyvendinti pabėgėliai. ES ir TVF paraginus šalį pradėti privatizavimo bangą, Atėnai buvo priversti „Ellinikon“ parduoti.

Holdingo bendrovė „Lamda“, kuri specializuojasi nekilnojamojo turto vystymo, investavimo ir valdymo srityje, 2014 metais laimėjo konkursą už mažiau nei milijardą eurų. Bendrovė įtraukta į biržos sąrašus, o jos kontrolinį akcijų paketą valdo Graikijos magnatas Spiros Latsis.

„Lamda“ generalinis direktorius O. Athanasiou teigia, kad bendrovė stato „didžiausią pakrantės parką pasaulyje“, kuriame trečdalis ploto numatyta viešoms žaliosioms zonoms.

Statybos pradėtos nuo nulio

„Statome nuo nulio, ir tai yra didelis privalumas“, – stovėdamas priešais didžiulį projekto maketą sakė O. Athanasiou.

„Tokie miestai, kaip Singapūras, Kopenhaga ir Amsterdamas, nuveikė neįtikėtinų technologinių dalykų. Tačiau tai, ką sukūrė, jiems teko pritaikyti prie jau egzistuojančios infrastruktūros“, – aiškino jis.

Iš viso parke bus 8-9 tūkst. namų. Prabangiausi apartamentai „Riviera Tower“ gali kainuoti iki 25 mln. eurų, sakė O. Athanasiou. Pigiausi bus parduodami už maždaug 400 tūkst. eurų, o tai, pasak kritikų, daugeliui atėniečių yra visiškai neįkandama kaina.

„Tai ne nekilnojamojo turto projektas, tai pakrantės kolonija“, – sakė Atėnų nacionalinio technikos universiteto Miesto aplinkos laboratorijos direktorius Nikos Belavilas.

„Turėsime uždarą bendruomenę, izoliuotą nuo miesto, su dangoraižiais ir kazino, skirtais tiems, kurie žarsto naftos pinigus“, – sakė jis ir pridūrė, kad Atėnams labiau reikia socialinių ar studentų būstų.

Betonuotoje sostinėje, kurios gatvių raizgalynė darosi nebekontroliuojama, labai trūksta žaliųjų erdvių.

„Ellinikon“ su savo parkais ir paplūdimiais buvo „galimybė mieste turėti didelę žaliąją erdvę“, pasakojo N. Belavilas.

Projektui nestinga kritikos

Anot mokslininko, „Ellinikon“ galėjo tapti Atėnų Tempelhofu, turėdamas omenyje buvusį Vakarų Berlyno oro uostą, paverstu didžiuliu visiems atviru parku Vokietijos sostinės centre.

„Ellinikon“ projektas yra „baisus keliais lygmenimis“, ypač kalbant apie „makroekonominį šalies valdymą“, pabrėžė vienas Atėnų architektas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga. Kiti graikai skundžiasi, kad valstybė sklypą paprasčiausiai „išparceliavo“.

O. Atanasiou prieštarauja, kad kai vyko privatizavimas, „mes buvome vieninteliai, kurie sureagavo į kvietimą dalyvauti konkurse“. Jis teigė, kad projektas „sustiprins šalies kredibilumą užsienyje, kuris krizės metais smarkiai nukentėjo“. Pasak jo, bus sukurta iki 80 tūkst. darbo vietų, o užbaigus projektą Graikijos valstybė gaus daugiau kaip 14 mlrd. eurų mokestinių pajamų.

Elta pranešimas.