Graikijoje konservatorių partija triuškinamai laimėjo rinkimus

Graikų konservatoriai užsitikrino 158 vietas 300 vietų parlamente

Antruosiuose Graikijos rinkimuose per penkias savaites lemiamą pergalę iškovojo Kyriakoso Mitsotakio vadovaujama konservatyvioji Naujosios demokratijos partija, kuri galės formuoti vyriausybę antrą kadenciją. Daliniai oficialūs rezultatai iš beveik 90 % balsavimo centrų visoje šalyje rodo, kad partija surinko daugiau kaip 40 % balsų. Kairiųjų partija, pagrindinė opozicija, patyrė didelį pralaimėjimą nes jai pavyko surinkti vos 18 % balsų, t. y. gerokai mažiau nei 20 % balsų per gegužės mėn. vykusius rinkimus [1].

Neseniai pakeitus rinkimų įstatymą, pagal kurį laimėjusiai partijai suteikiama papildomų vietų, prognozuojama, kad K. Mitsotakio Naujoji demokratija gaus 157-158 vietas iš 300 vietų parlamente. Per ankstesnius gegužės mėn. rinkimus partijai pritrūko penkių vietų, kad gautų daugumą, nors dėl proporcinės atstovavimo sistemos ji surinko 41 % balsų.

Prognozuojama, kad aštuonios partijos peržengs 3 % barjerą, būtiną norint patekti į parlamentą. Tarp jų ir ultrareliginė partija ir kraštutinių dešiniųjų partija, kurią remia įkalintas buvęs įstatymų leidėjas iš dabar uždraustos nacių įkvėptos partijos Auksinė aušra. Partijų skaičius parlamente turės įtakos laimėtojo vietų skaičiui.

Pastarasis balsavimas įvyko po tragiško migrantų laivo sudužimo prie vakarinės Graikijos pakrantės. Nepaisant to, rinkėjams per rinkimus labiausiai rūpėjo vidaus ekonomikos klausimai. Neatrodo, kad ši nelaimė, viena iš skaudžiausių pastaraisiais metais Viduržemio jūroje, turėjo įtakos rinkimų rezultatams.

Harvardo absolventas kalba apie didelius planus ir žada pokyčius šalyje

55 metų K. Mitsotakis žadėjo užtikrinti ekonomikos augimą ir politinį stabilumą, juolab kad Graikija pamažu atsigauna po beveik dešimtmetį trukusios sunkios finansų krizės. Pagrindinis jo priešininkas, 48 metų Aleksis Cipras, kuris ministro pirmininko pareigas ėjo 2015-2019 m., dabar kovoja dėl savo politinės egzistencijos po silpno pasirodymo gegužės mėn. rinkimuose.

K. Mitsotakis, vienos iš įtakingiausių Graikijos politinių šeimų narys ir Harvardo universiteto absolventas, pažadėjo Graikiją paversti verslui palankia ir finansiškai atskaitinga euro zonos nare. Ši taktika kol kas buvo veiksminga, nes gegužės mėn. rinkimuose Naujosios demokratijos partija smarkiai įveikė kairiojo sparno oponentus [2].

Nepaisant to, kad kadencijos pabaigoje kilo skandalų, įskaitant įtarimus dėl politikų ir žurnalistų pokalbių klausymosi ir mirtiną traukinio avariją, atskleidusią nepakankamas saugos priemones viešajame transporte, rinkėjai, atrodo, yra pasirengę perrinkti ministrą pirmininką, kuris skatino ekonomikos augimą ir mažino nedarbą.

Pagal dabartinę rinkimų sistemą daugiausiai balsų surinkusiai partijai, atsižvelgiant į jos veiklos rezultatus, skiriama 25-50 vietų premija. Dėl šios sistemos partijai paprasčiau gauti reikiamą 151 vietą 300 narių parlamente, kad galėtų suformuoti vyriausybę.

Po pergalės Graikija žada fokusuoti dėmesį ties griežta migracijos kontrole

Partijos sėkmė plačiai siejama su aiškiai suformuluota pozicija dėl imigracijos kontrolės, žadant sustiprinti Graikijos sienos su Turkija, kuri yra dažnas daugelio migrantų atvykimo taškas, saugumą. Šiuo tikslu partija pasisakė už esamos pasienio sienos išplėtimą, taip pat už sustiprintą stebėjimą ir patruliavimą rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Galutinis šių griežtų priemonių tikslas yra atgrasyti ir sulaikyti laivus, plukdančius migrantus į Europos Sąjungos teritoriją [3].

Po triuškinamos konservatorių pergalės Graikijos visuotiniuose rinkimuose naujai paskirtas migracijos ministras iškilmingai įsipareigojo laikytis subalansuotos, bet griežtos pozicijos imigracijos ir bandymų neteisėtai patekti į šalį atžvilgiu.

Naujai prisaikdintas ministras Dimitris Kairidis apie šiuos planus paskelbė praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Ministro Pirmininko Kyriakos Mitsotakis administracija oficialiai pradėjo eiti pareigas. Jų požiūris yra humaniškas, bet ne naivus, pareiškė D. Kairidis. Jis tikisi, kad parodydamas naujosios administracijos įsipareigojimą spręsti subtilų imigracijos klausimą pasitelkiant užuojautą ir pragmatizmą sulauks tautos pripažinimo.

Naujosios demokratijos partijos siūloma griežta imigracijos politika sulaukė didelio dėmesio ir ne be tam tikrų prieštaravimų. Žmogaus teisių organizacijos išreiškė nuogąstavimus dėl daugybės pranešimų apie skubius deportavimus, arba, kaip įprasta sakyti, stūmimus atgal. Šiuose pranešimuose teigiama, kad migrantai, pasiekę Graikijos teritoriją, skubiai grąžinami į savo kilmės šalis be tinkamo teisinio proceso.

Tačiau Graikijos vyriausybė griežtai paneigė šiuos kaltinimus, primygtinai tvirtindama, kad tokios operacijos nėra jų imigracijos politikos dalis. Tačiau ji taip pat atmetė raginimus atlikti visiškai nepriklausomą šių teiginių tyrimą, o tai tik dar labiau paskatino žmogaus teisių gynėjų kritiką.

Sienų apsauga ir įsitraukimas į ES reikalus tampa svarbiu tikslu

Naujoji vyriausybė prisaikdinta netrukus po niūrios tragedijos jūroje, dėl kurios migracijos klausimas atsidūrė aštriame dėmesio centre [4]. Į pietus nuo Graikijos nuskendo žvejybinis laivas, kuriuo plaukė šimtai žmonių, ir daugybė jų žuvo arba dingo be žinios. Ši katastrofa padidino tarptautinį dėmesį Viduržemio jūroje besitęsiančiai migrantų krizei ir pareikalavo skubių ir veiksmingų sprendimų.

Kalbėdamas apie šią migrantų krizę šalyje, ministras D. Kairidis paminėjo, kad jo vyriausybė tikisi, jog per ateinančius šešis mėnesius bus patvirtintas visos ES migracijos paktas. Tuo metu Ispanija, kita ES valstybė narė, rotacijos tvarka pirmininkaus Europos Sąjungai.

Siūlomu paktu siekiama teisingiau paskirstyti atsakomybę už migrantus tarp ES valstybių narių ir nustatyti bendrus prieglobsčio prašymų nagrinėjimo standartus. Tai būtų reikšmingas žingsnis link labiau bendradarbiaujančios ir vieningos imigracijos politikos visoje Europoje, sprendžiant vieną aktualiausių šių laikų humanitarinių problemų.

Ministro pareiškimai rodo tvirtą ketinimą išlaikyti ir išplėsti esamą sienų apsaugą, kartu dalyvaujant dialoge ir derybose Europos lygmeniu, kad būtų pasidalinta atsakomybė ir našta, susijusi su tebesitęsiančia migrantų krize. Šis dvejopas požiūris atspindi bandymą suderinti nacionalinio saugumo interesus su tarptautiniais humanitariniais įsipareigojimais, o šis balansavimas artimiausiais mėnesiais bus atidžiai stebimas.

Opozicija sutrikusi ir sumišusi po ženkliai pralaimėtų rinkimų

Tuo tarpu Graikijos kairiosios opozicijos lyderis Alexis Tsipras, smarkiai pralaimėjęs rinkimus, nusprendė atsistatydinti. Jo partija Syriza per neseniai vykusius visuotinius rinkimus surinko tik 18 % balsų, o dabartinė Naujosios demokratijos partija surinko apie 40 % balsų [5]. Kad galėtų tarnauti naujai vizijai, partija turi priimti sunkius ir drąsius sprendimus, o tai, savaime suprantama, apima ir vadovą, teigė A. Tsipras.

A. Tsipras ėjo ministro pirmininko pareigas Graikijos finansų krizės laikotarpiu nuo 2015 iki 2019 m.: šiuo laikotarpiu buvo taikomos griežtos taupymo priemonės, kylančios iš tarptautinės gelbėjimo programos. Numatoma, kad A. Tsipras, kuris partijai vadovauja nuo 2012 m., toliau eis partijos vadovo pareigas, kol partijos nariai išrinks jo įpėdinį.

Analitikai nuviliančius rinkimų rezultatus sieja su keliais veiksniais. Tarp jų ir daugiausia neigiama kampanija, tradiciškai stiprios socialistų partijos atsigavimas ir buvusių A. Tsipro sąjungininkų vadovaujamų atskilusių partijų iškilimas. Syriza ir socialistai, kurių priešprieša sustiprėjo per 2010-2018 m. tarptautinio gelbėjimo programą, nesugebėjo sudaryti jokio susitarimo dėl galimo bendradarbiavimo, nors tam pritarė kai kurie abiejų partijų vyresnieji nariai.