Greitasis „Starline“ metro sujungs 22 Europos šalis – traukiniai stos ir Vilniuje

Greitieji „Starline“ traukiniai judėtų apie 300-400 km/h greičiu

Europa ketina perrašyti savo susisiekimo žemėlapį. Kopenhagoje įsikūręs „21st Europe“ analitinis centras pristatė ambicingą projektą – „Starline“. Tai būtų žemyno mastu veikiantis aukštųjų greičių geležinkelių tinklas, sujungiantis 39 miestus 22 Europos šalyse. [1]

Sistema veiktų kaip žemyninis metro – be sudėtingų persėdimų, lėtų maršrutų ar nacionalinių tvarkaraščių skirtumų. Traukiniai kursuotų 300–400 km/h greičiu, o kelionės iš Kijevo į Berlyną ar iš Helsinkio į Romą taptų trumpesnės nei šiuo metu skrydis su persėdimu.

Vizijos autoriai teigia, kad tai ne tik patogumo klausimas – bendras transporto tinklas yra būtinas Europos strateginiam atsparumui XXI amžiuje. Kartu tai ir galimybė europiečiams pažvelgti į savo žemyną kaip į vieningą, lengvai pasiekiamą erdvę.

Traukiniai ir stotys visose šalyse veiks vienodu principu

Pagal „Starline“ planą, kelionė iš Kijevo į Berlyną, kuri šiuo metu trunka visą naktį, taptų numatoma ir paprasta jungtimi. Tokie maršrutai kaip Milanas–Miunchenas, kurie dabar vingiuoja per Alpių kraštus lėtai ir retai, virstų aukšto dažnio linijomis tarp ekonominių centrų.

Bendras tinklo ilgis – 22 tūkstančiai kilometrų. Juo būtų sujungtos tokios vietos kaip Dublinas, Lisabona, Helsinkis, Stambulas ir net Ukraina. Tinklas drieksis ir pro Vilnių – Lietuvos sostinė taps viena iš 39 pagrindinių stotelių viso žemyno greitųjų traukinių žemėlapyje.

Kiekvienas maršrutas būtų iki 30 proc. greitesnis nei dabartiniai geležinkeliai ar kelionės keliu.

Traukiniai turėtų vieningą dizainą (mėlyną spalvą), o jų vidaus išplanavimas būtų grindžiamas ne klasėmis, o funkcinėmis erdvėmis: tylos zonomis darbui, šeimyniniais skyriais, atviromis bendravimo zonomis. Keleiviai atvyktų į naujai statomas stotis, esančias šalia didmiesčių, sujungtas su vietiniu transportu.

Be to, stotys būtų ne tik tranzito mazgai, bet ir kultūriniai centrai: jose būtų prekybos vietų, koncertų salių, muziejų ar net sporto arenų.

Lyginant su lėktuvais, greitieji traukiniai išmeta net iki 90 % mažiau CO₂

Šis projektas – tai ne tik infrastruktūra, bet ir atsakas į klimato krizę. Transporto sektorius sudaro apie 29 proc. visų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, o trumpi skrydžiai išlieka dominuojančiu pasirinkimu daugeliui keliautojų.

„21st Europe“ pabrėžia: greitieji traukiniai išmeta iki 90 proc. mažiau CO₂ nei lėktuvai, o tokia sistema galėtų tapti esminiu įrankiu siekiant 2050 m. ES klimato neutralumo tikslų.

Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Prancūzija ir Austrija, jau pradėjo riboti trumpus skrydžius, jei egzistuoja tinkama alternatyva traukiniu. Tačiau realų poveikį gali turėti tik kontinentinio masto sprendimas.

Visos sistemos koordinavimą perimtų naujoji Europos geležinkelių agentūra

Projekto įgyvendinimo modelis – valstybių finansuojamas, bet centralizuotai koordinuojamas tinklas. Už visos sistemos standartus, technologinę plėtrą ir keleivių patirtį atsakinga būtų nauja institucija – Europos geležinkelių agentūra (ERA).

Paslaugas teiktų nacionalinės bendrovės, dirbančios pagal centralizuotą modelį, prižiūrimą visos Europos institucijos. Vieningi būtų ir darbo susitarimai, techniniai reikalavimai, saugumo protokolai. Tai leistų traukinių brigadoms, mechanikams ar stoties darbuotojams dirbti pagal vienodus Europos standartus, nepriklausomai nuo šalies.

„Dabar pradedame tinklo kūrimą, kad šis vizionieriškas planas taptų realybe“, – teigiama iniciatyvos pristatyme.