Griežčiau baus ir už žodinius nusikaltimus: valdžia sieks kontroliuoti mintis?

Neapykantos kalbos sąrašą papildys rasizmas ir ksenofobija

Seimas pritarė naujoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, pagal kurias asmuo galės būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ne tik už fizinius, bet ir už žodinius nusikaltimus, t. y. už neapykantos kalbą, turinčią rasizmo ar ksenofobijos prieskonių. Todėl baudžiamoji atsakomybė grės visiems, diskriminuojantiems asmenis ir dėl jų etninės kilmės ar odos spalvos. Neatmetama, kad tokių baudžiamojo kodekso pataisų galimai paskatino imtis su valdančiaisiais iš anksto nesuderinta ir Seime Kovo 11-ąją nuskambėjusi bei didelio visuomenės atgarsio sulaukusi signatarės Zitos Šličytės kalba. Šias įstatymo pataisas valdantieji dangsto siekiu „paskleisti daugiau meilės“, tačiau yra jose įžvelgiančiųjų ir valdžios siekį galimai kontroliuoti žmonių mintis ar bent jau liežuvius.

Baudžiamojo kodekso pataisose patikslinti straipsniai dėl neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų.

Numatyta, kad nuo šiol baudžiamoji atsakomybė grės ne tik už diskriminaciją dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, bet ir dėl diskriminacijos odos spalvos bei etninės kilmės pagrindu [1].

Artimiausiu metu Europos Komisijos iniciatyva taip pat planuojama išplėsti Europos Sąjungos nusikaltimų sąrašą ir jį papildyti neapykantos kalba bei neapykantos nusikaltimais. Ministerijos teigimu, tokie pokyčiai sukurs teisinį pagrindą priimti naują teisėkūros iniciatyvą, užtikrinsiančią harmonizuotas neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų kriminalizavimo taisykles visoje ES.

Už įstatymo pataisas balsavo 109 parlamentarai, susilaikė – 5. Galiausiai šioms Baudžiamojo kodekso pataisoms buvo pritarta.

Daužydamas botagu, daugiau meilės nesukursi

Naujosioms neapykantos kalbos taisyklėms valstybėje ir pastarosios siekiui kontroliuoti žmonių mintis, kritikos dar praėjusiais metais negailėjo Laisvos visuomenės instituto valdybos narė, teisininkė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.

Pasak K. Zamarytės-Sakavičienės, pastaruoju metu valstybė vis labiau pradėjo kištis į žmonių galvas, o valdžiai nepalankūs išsakyti teiginiai traktuojami kaip neapykantos kalba [2].

Anot jos, valdantieji tokiomis pataisomis prisidengia norintys visuomenėje „paskleisti daugiau meilės“, tačiau pati K. Zamarytė-Sakavičienė giliai įsitikinusi, kad mojuojant teismų botagu, meilę vargu ar pavyks pasėti.

„Genialu! Kodėl niekas anksčiau nesugalvojo, kad policinėmis, administracinėmis ir baudžiamosiomis priemonėmis galime sukurti visuomenėje daugiau meilės? Aptikai kalboje neapykantą – pranešk policijai. Šioji įsiverš į širdį ir reikalus sutvarkys – neapykanta virs tyra ir karšta meile“, – stebėjosi teisininkė [2].

Juk kiekvienas racionalus žmogus ir taip supranta, kad žeminti, niekinti, kurstyti neapykantą prieš asmenis ir jų grupes ne tik kad negalima, bet ir draudžiama. O štai dabartiniai valdžios veiksmai rodo ką kitą. Pavyzdžiui, taip siekiama sukurti iliuziją, kad kitaip galvojančių nėra, o tai sukuria „domino“ efektą, kai ilgai gniaužtos emocijos prasiveržia ir virsta nebe kritika, bet pykčiu, pagieža.

Paskatino Z. Šličytės kalba?

Ar tai sutapimas, ar ne, tačiau tokios pataisos atsirado po to, kai politikai pradėjo „valgyti“ Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubo pirmininkę, teisininkę Zitą Šličytę dėl šios per Kovo 11-osios minėjimą išsakytos kalbos. Štai Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius tokią signatarės kalbą prilygino neapykantos kurstymui ir įvardino kaip grėsmę nacionaliniam saugumui.

„<...>. Šiandien JAV ambasadorius Lietuvoje per ausines verčiamame tekste išgirdo žodį „pederastija“. Z. Šličytės kalba nėra žodžio laisvė. Tai yra neapykantos kurstymas ir grėsmė nacionaliniam saugumui. Ir nebandykime apsimesti, kad taip nėra, kad ir kaip nemalonu tai būtų“, – teigė T. V. Raskevičius [3].

Balandžio pabaigoje žiniasklaidoje nuskambėjo naujienos, kad dėl kai kuriuos parlamentarus raudonuoti privertusios Z. Šličytės kalbos Žmogaus teisių organizacijų koalicija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama minimai deputatei pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šios išsakytos neapykantos kalbos [4].

Tačiau žiniasklaidos teisės specialistė Liudvika Meškauskaitė patikino, kad baimintis Z. Šličytei – nėra ko, mat skundas yra „klasikinis“, o juo labiau norima pagąsdinti, kad kalbėti, kaip valdžiai nepatinka – negalima. O štai deputatės kalba, anot L. Meškauskaitės, priešingai, buvo labai dalykiška, o kalboje pavartotas žodis „pedarastija“ – neuždraustas ir jį galima rasti net žodynuose [4].

Primename, kad Z. Šličytė savo su valdžia nesuderintoje Kovo 11-osios kalboje pažėrė kritikos valdantiesiems dėl šių neveiksnumo ir nevengė išsakyti savo požiūrio dėl homoseksualų paradų, Stambulo konvencijos ratifikavimo ir lyčiai neutralios partnerystės įstatymo priėmimo [5].