Vienas įrašas.549 595akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Griežtinama atsakomybė už aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą

•Namai•Miglė Tumaitė
2 šaltiniai
Komentuoti (0)

Bus sudėtinga išvengti baudos

Aplinką teršiančioms įmonėms netrukus gali tekti mokėti baudas be jokių išankstinių įspėjimų. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlomoms Aplinkos apsaugos įstatymo pataisoms, kurios veiksmingiau užkirs kelią aplinkosauginių reikalavimų pažeidimams [1]. Jei Seimas pritars, siūlomos pataisos sustiprins įrenginių, kuriems eksploatuoti reikia taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo, aplinkosauginę kontrolę.

Įstatymo pataisų rengėjai pažymi, kad kai kuriems ūkio subjektams aplinkos teršimas – įprasta kasdienybė bei „praktika“, todėl ir yra būtina imtis visų priemonių, kad visi atsakingai vertintų savo veiksmus ir darytų viską, jog jų veiklos poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Be to, tai turi būti daroma visose grandyse – nuo gamybinių procesų iki konkrečių produktų patiekimo vartotojams.

Įtvirtinus siūlomus pakeitimus atsiras galimybė nebetaikyti įstatyme numatyto rašytinio įspėjimo, o iš karto bus galima skirti baudą, nustačius, kad vykdant veiklą nesilaikoma taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) arba taršos leidime nustatytų tam tikrų sąlygų. Viliamasi, tai paskatins jų laikytis, nes baudos tiesiog nebebus galima išvengti.

Tokiais įstatymo pakeitimais siekiama sugriežtinti reikalavimus organinius tirpiklius naudojančių įrenginių eksploatavimui – registracijos duomenų teikimo ir tikslinimo, išregistravimo pagrindų, įtvirtinti atsakomybę, sankcijas už biologinių atliekų (maisto ir virtuvės) tvarkymo reikalavimų pažeidimus, padidinti baudas už netinkamą alyvos atliekų, kurios priskiriamos pavojingosioms atliekoms, tvarkymą.

Išsaugoti aplinką padės įstatyme įtvirtintos nuostatos

Prie aplinkos tausojimo prisidės įstatyme įtvirtintos nuostatos tiekti rinkai ir naudoti tik tuos dažus, lakus, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktus, išvardintus ES direktyvoje, kurie yra atitinkamai paženklinti ir neviršija didžiausio jų sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekio.

Prie taršos prevencijos prisidės ir siūloma nustatyti griežtesnė juridinių asmenų atsakomybė už pažeidimus tiekiant rinkai ir naudojant minėtuosius produktus. Dar viena svarbi nauja nuostata skirta užtikrinti platesnes galimybes visuomenei dalyvauti priimant aplinkosauginius sprendimus.

Numatoma, kad sprendimų alternatyvos negalėtų būti priimamos iš anksto, bet turėtų būti nagrinėjamos ir pasirenkamos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo arba planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu.

Aplinkos apsaugos įstatymo ir jo lydinčiųjų įstatymų pataisoms dar turės pritarti Seimas. Minėtus teisės aktus numatoma svarstyti bei priimti pavasario sesijoje, kuri prasideda jau šiandien.

Laukia ir kitos svarbios pertvarkos

Šį pusmetį yra planuojamos ir kelios kitos pertvarkos, kurioms reikalingi įstatymų pakeitimai: vandentvarkos, kuria siekiama užtikrinti, jog visi Lietuvos gyventojai galėtų gauti kokybišką ir švarų vandenį, bei žemės politikos, kurios tikslas – sustiprinti savivaldą jai perduodant dalį žemės valdymo funkcijų [2].

Geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įstatyme numatyti pokyčiai leis sukurti mechanizmą, didinantį vandentvarkos įmonių veiklos efektyvumą, kad viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos būtų kokybiškos ir visiems prieinamos. Teigiama, kad tai užtikrintų kokybišką vandenį visiems gyventojams ir atstatytų socialinį teisingumą – sumažintų vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo kainų netolygumus.

Taipogi numatyti gamtos išteklių tausojimo, upių ir ežerų reguliavimo, dirbtinių kliūčių pašalinimo iš vandens telkinių, korupcijos rizikos veiksnių mažinimo pakeitimai. Taip pat ketinama apsvarstyti ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir Saugomų teritorijų įstatymų pakeitimus. (Tokiu būdu siekiama supaprastinti ir pagreitinti apsaugos sutarčių sudarymą su žemės savininkais ir valdytojais atliepiant visuomenės poreikius numatyti laisvesnį kai kurių gamtinių teritorijų lankymą ir sudaryti galimybes atsirasti privačioms saugomoms teritorijoms.)

Seimas svarstys ir ministerijos parengtus Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.