Grybautojai, ruoškite pintines: po lietaus laukiama naujos baravykų bangos

Artimiausiomis dienomis miškai gali pakvipti baravykais

Grybų sezonas įsibėgėja. Iki šiol daugelyje Lietuvos miškų buvo apstu voveraičių, o baravykų derlius skirtinguose regionuose išliko labai nevienodas. Vis dėlto miško gėrybių supirkėjai tikisi, kad po lietaus ir gana šiltų naktų prasidės gausesnė rudeninių grybų banga.

Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas Gintaras Aleknavičius prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis miškai gali pakvipti baravykais. Jų laukia ir grybavimo mėgėjai, ir miško gėrybių supirkimo bei perdirbimo įmonės.

Pirmieji baravykai skirtinguose Lietuvos regionuose jau pasirodė, tačiau jų dar nėra vienodai gausu visuose miškuose. Rugpjūčio pabaigoje grybautojai pranešė baravykų randantys Anykščių ir kituose rajonuose, nors kai kuriose vietovėse jų vis dar tenka gerokai paieškoti.

Voveraičių šiemet buvo gausu

„Iki šiol galėjome džiaugtis tik voveraitėmis. Jų šiemet buvo daug. Kas netingi, prisigrybauja daug“, – sakė G. Aleknavičius.

Asociacijos prezidentas pasakojo apie pažįstamą dzūką, kuris per vieną išėjimą į mišką surinko 35 kilogramus voveraičių. Nors jų supirkimo kaina tuo metu siekė iki 3 eurų už kilogramą, toks laimikis leido neblogai užsidirbti.

Voveraičių kaina priklauso nuo pasiūlos, grybų dydžio, drėgnumo ir bendros jų kokybės. Sausesni, mažesni ir taisyklingos formos grybai paprastai vertinami geriau, o permirkę prasčiau tinka šviežios produkcijos rinkai. Rugpjūtį supirkėjai už voveraites dažniausiai siūlė maždaug kelis eurus už kilogramą.

Laukiama baravykų ir raudonviršių

Pasak G. Aleknavičiaus, vasarinių baravykų šiemet miškuose buvo labai mažai. Dabar, sulaukus daugiau kritulių, tikimasi gausesnio rudeninių baravykų ir raudonviršių derliaus.

Miško gėrybių supirkimo įmonės perka ne visus valgomus grybus. Pagrindiniais prekybiniais grybais išlieka voveraitės, baravykai ir šilbaravykiai. Kitų rūšių grybus žmonės dažniau renka savo reikmėms.

„Visi kiti grybai yra žmonėms dėl smagumo pasigrybauti. Man pačiam patinka grybauti. Ypač mėgstu žvynabudę – tai nuostabaus skonio grybas“, – šypsojosi G. Aleknavičius.

Baravykų kainą nulems derlius ir kokybė

Kiek šiemet supirkimo punktuose kainuos baravykai, G. Aleknavičius prognozuoti nesiėmė. Kaina priklausys nuo to, kiek grybų pasirodys miškuose, kokia bus jų kokybė ir kiek surinktų baravykų bus sukirmiję.

Gausus derlius paprastai padidina pasiūlą ir gali sumažinti supirkimo kainą. Jei baravykų bus nedaug arba didelė jų dalis pasirodys netinkama prekybai, už sveikus ir kokybiškus grybus gali būti mokama daugiau.

Vis dėlto grybai nebėra pigus produktas. Tam įtakos turi mažėjantis miško gėrybių rinkėjų skaičius. Žmonės dažnai grybauja savo šeimoms, tačiau surinktų grybų į supirkimo įmones neša vis mažiau.

Didžiausia problema – miškų kirtimas

Daugiau kaip 30 metų miško gėrybių versle dirbantis ir bendrovės „Fudo“ valdybos pirmininkas G. Aleknavičius didžiausia ilgalaike problema vadina miškų kirtimą. Pasak jo, iškirtus brandų mišką sunaikinamos daugelį metų formavusios grybavietės, o naujai pasodintiems medžiams tikru mišku tapti reikia dešimtmečių.

„Kai iškertami miškai, lieka tik kelmai. Jeigu pasodinamos naujos pušaitės, eglaitės ar kiti medeliai ir teritorija oficialiai vėl skaitosi mišku, iki tikro miško dar labai toli. Žmonės atvažiuoja grybauti į savo tėviškę, o ten likę kelmai“, – kalbėjo G. Aleknavičius.

Asociacijos vadovo teigimu, intensyvūs kirtimai paliečia ne vien medžius. Kartu keičiama miško paklotė, drėgmės režimas ir visa ekosistema, nuo kurios priklauso grybai, uogos bei daugybė gyvūnų rūšių. Jo vertinimu, miškas pernelyg dažnai suvokiamas tik kaip medienos išteklius.

Grybauti reikia geros nuotaikos ir pagarbos miškui

Kalbėdamas apie grybavimą G. Aleknavičius prisiminė ir liaudiškus tikėjimus. Jis juokavo, kad grybų augimui įtakos gali turėti mėnulio fazės, o neseniai buvusi pilnatis grybus esą „kiek timptelėjo į viršų“.

Mėnulio fazių poveikis grybų derliui nėra patikimai įrodytas, tačiau liaudiškų tradicijų tarp grybautojų netrūksta. G. Aleknavičius pradedantiesiems pasiūlė miške išbandyti seną burtažodį: „Grybs, grybs baravyks, visų grybų pulkaunyks, ūmėdė, ūmėdė, visus grybus suvedė.“

Svarbiau už burtažodžius, anot jo, yra gera nuotaika ir pagarba gamtai. Miške nereikėtų palikti šiukšlių, draskyti samanų ar trypti nepažįstamų grybų. Kiekvienas grybas, net ir žmogui netinkamas valgyti, atlieka savo funkciją miško ekosistemoje.

Miško gėrybių verslas priklauso nuo gamtos ir valstybės politikos

G. Aleknavičius tikino, kad miško gėrybių supirkimo ir perdirbimo įmonės veiklą tęsia ir pernelyg nesiskundžia, nors kiekvienų metų rezultatai labai priklauso nuo oro sąlygų bei derliaus.

Vis dėlto asociacijos prezidentas pabrėžė, kad ilgalaikę šio verslo ateitį lemia ir valstybės miškų politika. Jo nuomone, priimant sprendimus per mažai vertinama ekologinė, rekreacinė ir kultūrinė miško reikšmė.

„Būdavo, kad tėvas sodina mišką galvodamas ne apie sūnų, o apie anūkus. Kirsdamas medį irgi galvodavo, kas bus po kelių kartų. Dabar viskas pasikeitę – tapome vartotojais“, – sakė G. Aleknavičius.

Parengta pagal ,,Vakaro žinios" publikaciją