Gynybai – milijardai, bet sistema stringa: Nausėda prabilo apie „didelę netvarką“

Gynybai skiriami milijardai, tačiau pirkimai stringa

Milijardinės investicijos į gynybą auga, tačiau kariuomenei reikalinga ginkluotė ir technika ne visada įsigyjama taip greitai, kaip turėtų. Valstybės kontrolei atskleidus rimtas spragas karinių pirkimų sistemoje, prezidentas Gitanas Nausėda ragina institucijas neatidėlioti pokyčių ir procesus spartinti kuo greičiau.

„Deja, turiu pripažinti, kad Valstybės kontrolė išryškino tam tikrus sisteminius dalykus, kuriuos privalome taisyti. (…). Tragedijos institucija neidentifikavo, tačiau tikrai nurodyti trūkumai yra esminiai, jie yra taisytini ir taisytini kaip galima greičiau“, – žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovas [1].

Audito rezultatai rodo, kad problema nėra pavienė. Per dvejus metus neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 24 proc. 2023 metais iki 59 proc. 2025-aisiais.

Nausėda ragina trumpinti kelią nuo poreikio iki pirkimo

Prezidento vertinimu, tokia situacija ypač problemiška dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, kai kariuomenės poreikiai turi būti įgyvendinami kuo operatyviau. Jo teigimu, būtina peržiūrėti sprendimų priėmimo tvarką ir aiškiau nustatyti atsakomybę.

„Čia yra daug netvarkos, kuri dažnai baigiasi arba aiškios atsakomybės apibrėžimo nebuvimu, arba labai ilgu laikotarpiu nuo poreikio identifikavimo iki poreikio patenkinimo. Kalbu apie kariuomenės poreikius tiek amunicijai, tiek įrangai, tiek kitiems dalykams“, – sakė G. Nausėda.

Viena pagrindinių problemų – pernelyg ilgas procesas nuo kariuomenės poreikio nustatymo iki realaus įsigijimo. Valstybės kontrolė nurodo, kad pirkimų tempą lėtina tiek sistemos viduje esančios kliūtys, tiek išorinės aplinkybės.

Prezidento nuomone, bent dalį šių problemų galima spręsti supaprastinant procesus, aiškiau paskirstant atsakomybę ir užtikrinant, kad sprendimai neužstrigtų skirtingose institucijose.

Ministerija ruošia pokyčius, gynybos biudžetas toliau auga

Į audito išvadas reaguoja ir Krašto apsaugos ministerija. Rudenį Vyriausybei planuojama pateikti teisės aktų pakeitimus, kurie turėtų sudaryti sąlygas ginkluotę ir karinę įrangą įsigyti greičiau.

Efektyvesni pirkimai tampa dar svarbesni augant gynybos finansavimui. Šiemet Lietuva krašto apsaugai yra numačiusi apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Planuojama, kad ir kitais metais gynybos finansavimas išliks ne mažesnis nei 5 proc. BVP.

Didesnis biudžetas išryškina kitą problemą – kaip pinigai paverčiami pajėgumais

Valstybės kontrolės vertinimu, augantis gynybos finansavimas savaime dar negarantuoja, kad kariuomenės stiprinimas vyks nuosekliai. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad ilgalaikis pajėgumų planavimas tebėra nepakankamai vientisas: dalis strateginių dokumentų yra pasenę, o bendras nacionalinis planavimo horizontas siekia tik 2030-uosius. Tai kelia klausimų, kaip bus tęsiami ilgalaikiai kariniai projektai ir užtikrinamas jų finansavimas vėlesniais metais.

Kita problema – nepakankamai aiškus ryšys tarp išleidžiamų lėšų ir realaus rezultato. Informacija apie prioritetus, finansavimą ir pasiektą pažangą kaupiama skirtingai, todėl sudėtingiau įvertinti, kokius konkrečius pajėgumus sukuria didėjančios investicijos.

Auditoriai taip pat fiksuoja, kad metų pabaigoje tenka perskirstyti šimtus milijonų eurų, todėl akcentuojama būtinybė sukurti nuoseklesnę sistemą, kuri leistų ne tik skirti daugiau pinigų, bet ir aiškiai matyti, kaip jie prisideda prie šalies gynybinio pasirengimo.