Gynybos finansavimas: Lietuvos pensijų fondai galėtų investuoti 3,6 mlrd. eurų

Lietuvos pensijų fondai galėtų 3,6 mlrd. eurų padidinti savo investicijas į šalies ekonomiką

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis teigia, kad fondai jau artimiausiu metu galėtų investuoti 3,6 mlrd. eurų į Lietuvos ekonomiką ir gynybos infrastruktūrą.

„Lietuvos pensijų fondai galėtų didinti savo investicijų dalį į Lietuvos ekonomiką, gynybos infrastruktūrą. Mūsų skaičiavimais per artimiausius metus ta suma galėtų didėti 3,6 mlrd. eurų“, – trečiadienį LIPFA spaudos konferencijos metu teigė T. Gudaitis.

„Kodėl tikslinga išnaudoti šią galimybę? Nes matome, kad yra tiesiog lėšos, kurios sukauptos. Ir tos investicijos, kurios būtų daromos atsižvelgiant į pensijų fondų dalyvių interesus, tikrai galėtų prisidėti prie sėkmingo ekonominio rato“, – aiškino jis.

Šiuo metu pensijų fondų investicijos į Lietuvos ekonomiką siekia 1,1 mlrd. eurų

Anot T. Gudaičio, šiuo metu pensijų fondų investicijos į Lietuvos ekonomiką siekia 1,1 mlrd. eurų. Kaip rodo LIPFA projekcijos, šios investicijos galėtų pasiekti 3,6 mlrd. eurų per metus jau 2028 m., kas reikštų, kad 25 proc. viso pensijų fondo turto būtų investuojama Lietuvoje.

Anot asociacijos atstovo Vaidoto Rūko, Lietuvos ekonomikos „įsukimas“ būtų pasiektas per tokias investicijas, kurios augintų šalies BVP ir kapitalo grąžą, tad gyventojai galėtų daugiau kaupti pensijai, o tai leistų fondams investuoti dar daugiau turto. Tačiau, pabrėžia jis, tam reikalingas kaupimo sistemos stabilumas.

„Matome, kad toks postūmis gali nutikti. Bet reikia, kad valstybė sukurtų investicijų instrumentus, reiktų šiek tiek diversifikacijos, jog sumos būtų materialesnės. Ir reiktų stabilumo kaupimo sistemoje. Tada galėtume investuoti į projektus kuriančius naudą“, – kalbėjo V. Rūkas.

Tuo metu, anot T. Gudaičio, tam taip pat reikėtų sukurti tinkamus finansinius instrumentus, kurie užtikrintų pensijų fondų turto investicijų ilgalaikį stabilumą ir patrauklią grąža. Jis paantrino V. Rūkui, kad norint užtikrinti pensijų fondų investicijų efektyvumą, reikalingas sistemos stabilumas.

„Reikia sukurti valstybėje instrumentus, į kuriuos būtų galima investuoti. Mes kalbėtume apie tai, kad dalies valstybės įmonių ir savivaldybės lygio įmonių akcijų galėtų būti listinguojama ir nukreipiama į kapitalo rinkas ir biržą. Ir tikrai galėtume investuoti į tokius instrumentus“, – komentavo T. Gudaitis.

Pensijų fondų turtas po ketverių metų galėtų siekti 14,5 mlrd. eurų

„Pensijų sistema turi išlikti tvari. Tik tokiu būtų galima nukreipti investicijas į Lietuvą, į tvarius projektus“, – pridūrė jis.

LIPFA prognozuoja, kad pensijų fondų turtas po ketverių metų galėtų pasiekti 14,5 mlrd. eurų, jei būtų užtikrintas sistemos stabilumas.

Sausio mėnesį posėdžiavusi VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu kasmet šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Šalies vadovo teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Vienas pagrindinių Prezidentūros siūlymų didesniam gynybos finansavimui – lėšas surinkti iš ekonomikos augimo.

Tai siūloma daryti skatinant pensijų fondus daugiau investuoti šalies viduje, mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nesurinkimą, taip pat ekonomiką auginti labiau investuojant šalies valiutos atsargas ir gyventojų indėlius, kurie būtų laikomi specialiose taupomosiose sąskaitose ir už kuriuos gyventojams būtų mokamos valstybės nustatytos palūkanos.

Parengta remiantis elta.