Gynybos fondo finansavimas: ar politikai parodys pavyzdį?

Gynybos fondas jau veikia, tačiau susidomėjimas iniciatyva nėra didelis

Nuo spalio 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti Gynybos fondas, kurio pagalba eiliniai piliečiai galės atlikti periodinį mokėjimą ar investuoti į gynybos obligacijas.

Šios lėšos bus renkamos į atskirą Krašto apsaugos ministerijos (KAM) fondą, iš kurio bus skiriamos nacionalinės divizijos, tankų bataliono ir kontrmobilumo priemonių vystymui. Taip pat, fondas leis finansuoti ir vokiečių brigados priėmimą.

Fondas įsteigtas pagal projektą, kuriuo siūlyta įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.

Vis dėlto, pradėjus Gynybos fondo veiklą visuomenės susidomėjimas galimybe aukoti mūsų krašto apsaugai nėra itin didelis.

Jeigu tai galima paaiškinti pačių piliečių jaučiamomis sudėtingomis finansinėmis sąlygomis, kartu pastebima ir tai, kad patys parlamentarai prie fondo prisidėti taip pat neskuba, nors jų finansinės galimybės tai tikrai turėtų leisti.

Dalis politikų apie fondą nieko nežino, kiti – investicijas rengiasi gerai apsvarstyti

Visuomenėje sklando įvairios nuomonės dėl Gynybos fondo ir jo naudos. Atrodo, kad panaši situacija pastebima ir seime, kai iniciatyvai pritarę parlamentarai, patys savo lėšų aukoti į fondą neskuba ir tik ragina tai daryti visuomenę.

Pavyzdžiui, pats krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas žiniasklaidai teigė, kad praėjusią savaitę į fondą paaukojo vos 50 eurų. Jis pridūrė, kad ateityje bus rengiamos viešinimo kampanijos, kurių metu bus prašoma žmones paaukoti konkrečiam pirkiniui, kuris atiteks kariams. Tai esą galėtų padidinti piliečių aktyvumą [1].

„Socdemas“ Gintautas Paluckas sako, jog svarsto krašto apsaugai ne aukoti, o skolinti, tik esą dar neišsiaiškino, ar pakankamai uždirbs iš siūlomų palūkanų. Socialdemokratų frakcijos narys Julius Sabatauskas sakė, kad dar neaukojo, nes nematė pakankamai informacijos apie tai.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad dar neaukojo į gynybos fondą. Jo teigimu, pagalbos prašymas iš gyventojų yra visiškai neadekvatus, nes gyventojai aukoja ten, kur valstybė negali prisidėti, o gynybos poreikius turi užtikrinti valstybė.

Jam antrino ir buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pridūręs, kad ir taip moka mokesčius. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikino, kad kol kas nespėjo to padaryti, bet žadėjo, kad prie Gynybos fondo prisidės.

Panašią nuomonę pateikė ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Savo ruožtu valstiečių frakcijos narys Giedrius Surplys sakė, kad prisidėti dar nespėjo, nes vyksta rinkimų agitacija, bet pabrėžė, jog domisi obligacijų idėja.

Per kelias dienas paaukota 16 tūkst. eurų

Per pirmas keturias veikimo dienas į Gynybos fondą gyventojai paaukojo daugiau nei 16 tūkst. eurų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikino, kad pagrindines fondo pajamas sudarys seimo padidinti mokesčiai, o savanoriškos gyventojų įmokos finansuos viršplaninę 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai skiriamą dalį.

Vertindama žmonių įsitraukimą, finansų ministrė pabrėžė, kad šiuos skaičius didins dar nepradėta viešinimo kampanija.

„Savanoriška parama Gynybos fondui priklauso nuo daugelio aspektų, tame tarpe ir nuo informacinės kampanijos, kuri dar nėra prasidėjusi. Sakyčiau, kad esminį efektą mūsų susitarimo pamatysime jau 2025 metais, kuomet pilna apimti veiks ir informacinė kampanija, ir gynybos obligacijos, ir tuo pačiu mokestinės pajamos“, – kalbėjo G. Skaistė, kuri pridūrė, kad jos žiniomis tokią kampaniją ruošia KAM.

O spalio 10 d. startavus galimybei gyventojams įsigyti ir gynybos obligacijų, kurių palūkanos siekia 2 proc., ir pasigirstant kritikos dėl per mažos tokių investicijų grąžos, finansų ministrė ragina atskirti investavimo tikslus.

„Žmonėms, kurie nori investuoti su didele grąža, yra daugybė pasaulyje priemonių, kur jie gali išpildyti norus gauti didesnę grąžą. Tuo tarpu šis instrumentas buvo sukurtas tam, kad žmonės, kurie nori prisidėti prie valstybės gynybos, valstybei galėtų paskolinti pigiau nei valstybė skolinasi rinkose“, – teigė ministrė.

Jos teigimu, seime svarstant Gynybos fondo projektą, kartu priimtas ir Valstybės skolos įstatymas, kuriuo už gynybos obligacijas mokamos palūkanos ir apribotos iki 2 proc.

Į Gynybos fondą keliaus ir nauji mokesčiai, ir bankų pelno dalis

Be piliečių savanoriško įsitraukimo į iniciatyvą, parlamentas jau yra pritaręs pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.

25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio.

Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 ir vėlesniais metais.

Be to, anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.

Skelbiama, kad iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą – 2027 m.