Vienas įrašas.549 587akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Gyventoja pasipiktino ministrės pasiūlymui gimstamumui didinti: „Diskotekos vaikų neišmaitins“

•Nuomonės•Evelina Aukštakalnytė
Komentuoti (0)

Gimstamumą išgelbės ne diskotekos

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės siūlymas kovoti su demografine krize organizuojant pažinčių vakarus ir „senųjų diskotekų“ analogus daugeliui nuskambėjo ne kaip realus sprendimas, o kaip skaudžiai nuo realybės nutolęs komentaras. Bent jau taip mano vilnietė dviejų vaikų mama Lina (77 – vardas redakcijai žinomas), kuri sako nebegalinti tylėti girdėdama, kaip politikai bando aiškinti, kodėl lietuviai nesusilaukia vaikų.

„Atrodo, kad valdžia gyvena kažkokioje paralelinėje realybėje. Ne todėl žmonės nekuria šeimų, kad neturi kur pašokti. Žmonės bijo susilaukti vaikų, nes vos išėjus motinystės atostogų pajamos krenta drastiškai, o išlaidos – tik auga“, – sako moteris.

Motinystė Lietuvoje daugeliui tampa finansine krize

Lina pasakoja, kad pirmą vaiką planavo ramiai, turėdama stabilų darbą ir neblogą atlyginimą. Tačiau realybė po gimdymo ją šokiravo.

„Kol neturi vaikų, net nesusimąstai, kaip stipriai sumažėja pajamos. Žmonės galvoja, kad valstybė viską kompensuoja. Ne, nekompensuoja. Kai gauni vaiko priežiūros išmoką, tavo finansinė situacija smunka labai stipriai“, – kalba ji.

Šiuo metu Lietuvoje pasirinkus 18 mėnesių vaiko priežiūros variantą mokama 60 proc. kompensuojamojo uždarbio. Tai sudaro apie 77 proc. buvusio atlyginimo „į rankas“. Pasirinkus dvejų metų variantą, pirmus metus mokama 45 proc. kompensuojamojo uždarbio, o antraisiais – vos 30 proc.

Pasak moters, realybėje tai reiškia, kad šeima staiga turi gyventi beveik iš vieno atlyginimo.

„Vaikas juk neatsineša pigesnio gyvenimo. Reikia sauskelnių, maisto, vaistų, rūbų, vežimėlio, lovytės. O tada valdžia rimtu veidu kalba apie diskotekas. Man tai skamba kaip pasityčiojimas“, – sako Lina.

Gyventojai renkasi vis atsakingiau kurti šeimą. Omar Lopez/Unsplash nuotrauka

Žmonės bijo ne santykių – jie bijo skurdo

Ministrė J. Zailskienė šią savaitę kalbėjo, kad Lietuvai reikia daugiau gyvo bendravimo erdvių, nes anksčiau žmonės susipažindavo diskotekose, kultūros centruose ar universitetų renginiuose. Ministerija net svarsto rudenį Vilniuje surengti specialų renginį jaunų žmonių pažintims.

Tačiau, pasak Linos, problema slypi visai ne ten.

„Jauni žmonės susipažįsta ir dabar. Pažinčių programėlių pilna. Problema prasideda tada, kai reikia galvoti apie būstą, vaiką, darželį, paskolas ir elementarų išgyvenimą“, – teigia ji.

Moters teigimu, valdžia nuolat kalba apie gimstamumo krizę, tačiau retai pripažįsta, kad daugybė šeimų gyvena nuolatinėje finansinėje įtampoje.

„Kodėl politikai nenori garsiai pasakyti, kad Lietuvoje auginti vaikus tiesiog brangu? Kad moterys po gimdymo dažnai tampa finansiškai priklausomos nuo partnerio? Kad šeimos skaičiuoja centus?“ – klausia ji.

Valdžia kalba apie romantiką, o šeimos skaičiuoja išlaidas

Lina sako, kad tokie siūlymai ypač žeidžia tuos, kurie jau augina vaikus ir kasdien susiduria su realiais sunkumais.

„Kartais atrodo, kad politikai demografiją mato kaip kažkokią socialinę kampaniją – su plakatais, koncertais ir šūkiais apie meilę. Bet šeima prasideda nuo saugumo jausmo. Žmogus turi žinoti, kad gimus vaikui jis nenugrims į finansinę duobę“, – sako ji.

Pasak moters, jei valdžia tikrai nori didesnio gimstamumo, pirmiausia reikėtų kalbėti apie didesnes vaiko priežiūros išmokas, lankstesnes darbo galimybes tėvams, pigesnius darželius, būsto prieinamumą jaunoms šeimoms bei mažesnę finansinę naštą auginant vaikus.

„Nes dabar atrodo, kad šeimos problemos sprendžiamos lyg organizuojant mokyklos vakarėlį. Tik realybėje žmonės ne dėl šokių stokos atsisako vaikų“, – kalba Lina.

Demografinė krizė nesibaigs vien socialinėmis akcijomis

Vyriausybė 2027–2028 metus yra paskelbusi Šeimos metais, o ministerijos rengia įvairias iniciatyvas gimstamumui skatinti. Tarp jų – finansinės paskatos, pagalbinio apvaisinimo galimybių plėtra ir socialinės akcijos.

Tačiau gyventojai vis dažniau klausia, ar valdžia iš tiesų girdi šeimų problemas.

„Kai žmonės atsidaro sąskaitas ir mato kainas parduotuvėse, kalbos apie diskotekas skamba absurdiškai. Ne pažinčių trūkumas šiandien stabdo gimstamumą Lietuvoje. Žmones stabdo nesaugumas“, – sako Lina.

Jos teigimu, valstybė pirmiausia turėtų parodyti, kad šeima Lietuvoje nėra kelias į finansinį išsekimą.

„Tada gal ir vaikų daugiau atsiras. Nes meilės Lietuvoje tikrai netrūksta.“ – užbaigė ji.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.