Vienas įrašas.549 587akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Gyventojai ir verslas įsigijo gynybos obligacijų už 2,1 mln. eurų

•Būstas•Raimonda Jonaitienė
Komentuoti (0)

Sudaryti obligacijų 444 sandoriai, kurių vertė perkopė 2 mln. eurų

Lietuvos gyventojai, verslininkai ir įvairios organizacijos toliau prisideda prie valstybės saugumo finansavimo – šeštosios gynybos obligacijų emisijos metu jie įsigijo obligacijų už 2,1 mln. eurų. Iš viso buvo sudaryti 444 sandoriai. Ši emisija buvo platinama nuo kovo 3 iki kovo 17 dienos ir išperkama bus po dvejų metų – 2026 metų kovo 18 dieną. Už ją valstybė mokės 2 proc. metinių palūkanų.

Per pastarąsias šešias obligacijų emisijas, nuo pat jų platinimo pradžios praėjusiais metais, pirkėjai bendrai investavo jau 20,4 mln. eurų. Šie pinigai naudojami tiksliniams valstybės gynybos projektams, o investuotojai gauna garantuotą palūkanų grąžą ir kartu prisideda prie šalies saugumo didinimo.

Pagal Finansų ministerijos pateiktus duomenis, „Swedbank“ šioje emisijoje sudarė 337 sutartis už 1,67 mln. eurų, tuo metu SEB bankas – 107 sutartis už 0,46 mln. eurų. Tai rodo, kad gyventojų susidomėjimas šia investavimo priemone išlieka stabilus ir tolygiai pasiskirstęs tarp pagrindinių platintojų.

Gynybos obligacijos Lietuvai padeda skolintis pigiau nei rinkoje

Šių obligacijų privalumas – valstybė gali pasiskolinti pigiau, nei skolintųsi rinkoje, o Lietuvos gyventojai ir verslas tiesiogiai prisideda prie šalies saugumo. Kiekvienos emisijos palūkanų norma nustatoma atsižvelgiant į valstybės vardu skolinamų lėšų rinkos palūkanų normos vidurkį. Visgi ji negali būti didesnė nei 2 proc., kaip birželio 20 dieną yra nusprendęs Seimas. Konkreti palūkanų norma skelbiama Finansų ministerijos interneto svetainėje prieš pat obligacijų platinimo pradžią.

Kaip vyksta pats obligacijų išpirkimas? Investuotojams šis procesas itin paprastas – nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų. Kai ateis obligacijų išpirkimo diena, tiek obligacijų nominali vertė, tiek ir palūkanos bus automatiškai pervestos į sąskaitą, iš kurios pradžioje buvo sumokėta už obligacijas.

eurai
Prekyba obligacijomis padeda Lietuvai sutaupyti. Pexels nuotrauka

Septintoji emisija bus platinama balandį

Preliminariame Finansų ministerijos paskelbtame obligacijų platinimo tvarkaraštyje jau numatyta ir septintoji emisija. Ji bus platinama nuo 2025 metų balandžio 7 iki balandžio 22 dienos, o išperkama – 2026 metų balandžio 23 dieną. Šis tvarkaraštis nuolat atnaujinamas ir skelbiamas Finansų ministerijos internetinėje svetainėje.

Gynybos obligacijas platina du atrinkti bankai – „Swedbank“ ir SEB. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali įsigyti obligacijų patogiai naudodamiesi savo bankų elektroninės bankininkystės paslaugomis arba apsilankę banko padaliniuose. Detali informacija, kaip įsigyti obligacijų, pateikiama interneto puslapyje www.gynybosfondas.lt bei Finansų ministerijos svetainėje, taip pat yra speciali rubrika „Dažniausiai užduodami klausimai“.

Šios obligacijos yra Gynybos fondo veiklos dalis. Pats fondas pradėjo veikti 2024 metų spalio 1 dieną ir skirtas stiprinti šalies gynybą, užtikrinant papildomus ir tvarius finansavimo šaltinius. Jau nuo 2025 metų į Gynybos fondą bus nukreipiamos pajamos iš tam tikrų mokesčių, akcizų, pelno dalies, taip pat metams pratęsto Solidarumo įnašo.

Fondo sukauptos lėšos bus skirtos strategiškai svarbiems šalies saugumo projektams. Pavyzdžiui, numatyta finansuoti divizijos lygmens karinių pajėgumų vystymą, įsigyti būtiną karinę techniką, ginkluotę ir amuniciją. Taip pat bus gerinama infrastruktūra Lietuvoje dislokuotai Vokietijos brigadai, investuojama į kontrmobilumo priemones bei dvigubos paskirties – kariniams ir civiliniams tikslams – transporto infrastruktūros plėtrą. Be to, Gynybos fondas stiprins civilinę saugą ir krizių valdymo sistemą.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciją.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.