Gyventojai jau gavo sąskaitas už šildymą: šimtai eurų už speigą ir valdžios PVM sprendimus

400–500 eurų vien už šildymą: sausis parodė tikrąją šilumos siurblių kainą

Sausio speigas Lietuvoje tapo rimtu išbandymu ne tik individualių namų savininkams ir jų piniginėms, bet ir gyvenantiems daugiabučiuose. Ekstremalios oro sąlygos išryškino, kad didelio šalčio metu šilumos siurbliai praranda dalį savo efektyvumo, o masinis jų naudojimas vienu metu kelia elektros paklausą ir kainas visoje rinkoje. Dėl to dalies gyventojų elektros sąskaitos už šildymą sausį išaugo beveik dvigubai ir pasiekė 400–500 eurų, o socialiniuose tinkluose pradėjo rastis šimtai palyginimų su gerokai pigesniu gruodžiu.

Gyventojų pateikiami skaičiai rodo, kaip greitai keičiasi situacija paspaudus šalčiui. Vilniaus rajone 200 kv. metrų name gyvenanti Lina pasakoja, kad per sausį sunaudojo beveik 2 tūkst. kWh elektros, nors namuose palaikoma apie 19 laipsnių temperatūra ir pastatas nėra itin prastos būklės. Gruodį tam pačiam namui pakako apie 1 360 kWh, o sąskaita siekė apie 280 eurų, tuo tarpu sausį ji peržengė 400 eurų ribą [1].

Panašias tendencijas fiksuoja ir kiti individualių namų savininkai – net A+ ar A++ energinės klasės pastatuose elektros suvartojimas sausį augo dešimtimis procentų, o galutinės sumos priartėjo prie kelių šimtų eurų.

Energetikos ekspertai pabrėžia, kad problema slypi ne tik pačiuose įrenginiuose, bet ir rinkos mechanizmuose. Šalčiausiu metu elektros paklausa pasiekia piką, o kartu kyla ir kainos biržoje, todėl net ir santykinai efektyvūs šilumos siurbliai tampa brangūs eksploatuoti.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius atkreipia dėmesį, kad ekstremaliomis sąlygomis šilumos siurblių efektyvumas krenta, dalis jų įjungia elektrinius tenus, o tai dar labiau didina suvartojimą.

Šis sausis, anot ekspertų, tapo realybės patikrinimu, parodžiusiu, kad šilumos siurbliai nėra universaliai pigus sprendimas visomis oro sąlygomis, o jų tikroji kaina atsiskleidžia būtent per ekstremalius šalčius.

Sąskaitos ženkliai išaugo ir daugiabučių gyventojams

Tuo tarpu dvigubai ir daugiau išaugusiomis sąskaitomis už šildymą skundžiasi ir daugiabučių gyventojai. Štai viena skaitytoja pasidalino savo šildymo sąskaita už sausio mėnesį – 4 kambarių buto šildymas atsiėjo net 306,54 eurus.

Tuo tarpu ta pati gyventoja pasidalino ir gruodžio mėnesio sąskaita tam pačiam būstui ir suma skyrėsi ženkliai – už šildymą tuomet mokėjo 170,32 euro.

Kita skaitytoja, gyvenanti 50 kv. m. būste dalinosi šį mėnesį sulaukusi 199,61 euro dydžio sąskaitos.

Tuo tarpu dar už gruodį mokėti teko perpus mažiau – 100,53 euro.

Mažiausios šildymo sąskaitos Lietuvoje – Šiauliuose: meras įvardino priežastį

Tuo tarpu vasario pradžioje bene mažiausios sąskaitos už šildymą buvo fiksuotos Šiauliuose – mieste, kuris šią žiemą ryškiai išsiskyrė iš bendro kainų augimo fono. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, čia centralizuotos šilumos kaina išliko mažiausia tarp didžiųjų miestų ir siekė 7,79 cento už kilovatvalandę, o metinis augimas sudarė vos kelis procentus.

Tai kontrastuoja su bendra šalies tendencija: sausį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje padidėjo beveik 11 procentų, o kai kuriuose miestuose, ypač Kaune, kainų šuolis viršijo penktadalį, papildomą naštą gyventojams sukūrus ir nuo metų pradžios panaikintai PVM lengvatai.

Šiaulių meras Artūras Visockas tokį kainų skirtumą aiškino ne išskirtinėmis sąlygomis ar sėkme, o savivaldybės pasirinktu modeliu. Pasak jo, centralizuoto šilumos tiekimo rinkoje reali konkurencija dažnai yra tik formali, o viešųjų pirkimų sistema leidžia kainoms kilti be aiškių ribų, galiausiai viską perkeliant gyventojams.

Šiauliuose, anot mero, savivaldybė valdo šilumos ūkio infrastruktūrą, atsisako pelno siekimo ir iš anksto nustato kainų „lubas“, todėl net ir nedideli pokyčiai neperauga į šimtus eurų papildomų sąskaitų. Jo teigimu, vienas centas šilumos kainoje didžiuosiuose miestuose per mėnesį gyventojams kainuoja milijonus eurų, o Šiaulių pavyzdys rodo, kad pigesnė šiluma yra ne rinkos stebuklas, o politinių sprendimų rezultatas.