Gyventojai Lietuvoje taupo vandenį: dažniausiai užsuka čiaupą valydamiesi dantis

„Vilniaus vandenų“ tyrimas rodo, kad vandens taupymas daugeliui jau tapo kasdieniu įpročiu

Lietuviai vis dažniau taupo vandenį – bent jau taip rodo „Vilniaus vandenų“ užsakymu atlikta apklausa, kurią 2026 m. vasarį atliko „Spinter tyrimai“.

Duomenys rodo, kad apie vandens taupymą visai negalvoja tik 1 proc. apklaustųjų. Likusi dauguma gyventojų jau yra susiformavę tam tikrus įpročius – nuo paprastų kasdienių veiksmų iki sąmoningų sprendimų namuose.

Pasak „Vilniaus vandenų“ Kokybės ir inovacijų tarnybos direktorės Brigitos Gudonės, didžiausią efektą duoda būtent paprasti dalykai. „Net paprastas įprotis – užsukti čiaupą valantis dantis – per metus gali padėti sutaupyti apie 13 kubinių metrų vandens. Ir nors Lietuvoje geriamojo vandens nepritrūksime, tai neturėtų mažinti mūsų atsakomybės – vanduo išlieka ribotas išteklius. Atsakingas vartojimas tampa vis svarbesnis tiek dėl augančių sąnaudų, tiek dėl ilgalaikio išteklių tvarumo“, – sako B. Gudonė. [1]

Tyrimas taip pat rodo, kad žmones taupyti skatina ne tik mažesnės sąskaitos, bet ir noras saugoti gamtos išteklius.

Dažniausi pasirinkimai – užsukti čiaupą ir trumpinti laiką duše

Apklausos duomenimis, dažniausiai gyventojai vandenį taupo užsukdami čiaupą valydamiesi dantis – taip daro 51 proc. respondentų. Tai paprastas, bet efektyvus įprotis.

Kitas dažnas sprendimas – trumpesnis prausimasis duše vietoje maudymosi vonioje. Tokį pasirinkimą renkasi apie 40 proc. gyventojų. Tiek pat žmonių nurodo, kad stengiasi kuo greičiau sutaisyti varvančius čiaupus ar kitus vandens nuotėkius.

Maždaug ketvirtadalis apklaustųjų naudojasi ekonomiškomis skalbyklių ir indaplovių programomis. Dalis gyventojų taip pat bando vandenį panaudoti pakartotinai – pavyzdžiui, lietaus vandenį skiria laistymui.

Pasak tyrimo, 58 proc. žmonių vandens taupymą sieja su gamtos išteklių saugojimu, o 57 proc. – su mažesnėmis išlaidomis. Dar apie trečdalis mano, kad taupyti reikia tam, kad ateityje nepritrūktų vandens.

Vandens tiekėjai pabrėžia, kad didžiausi nuostoliai atsiranda dėl nepastebimų įpročių

Ekspertai sutaria, kad didžiausias vandens švaistymas vyksta ne dėl vieno didelio sprendimo, o dėl daugybės smulkių įpročių. Tekantis čiaupas valantis dantis, per ilgas dušas ar nepastebėtas nuotėkis ilgainiui virsta dideliais kiekiais.

Panašius principus akcentuoja ir regioninės vandens tiekimo įmonės. UAB „Kaišiadorių vandenys“ gyventojams skirtoje informacijoje nurodo, kad vieni efektyviausių būdų taupyti vandenį yra paprasti kasdieniai veiksmai – čiaupo užsukimas, trumpesnis dušas, nuotėkių kontrolė bei taupesnės buitinės technikos naudojimas. [2]

Bendrovė taip pat pažymi, kad vanduo yra ribotas išteklius, o jo tiekimas ir nuotekų valymas reikalauja daug energijos, todėl atsakingas vartojimas svarbus ne tik dėl mažesnių sąskaitų, bet ir dėl aplinkos apsaugos.

„Vilniaus vandenys“ savo ruožtu nurodo, kad dalį nuostolių padeda mažinti ir technologiniai sprendimai – diegiami išmanieji skaitikliai, atnaujinami vamzdynai. Vis dėlto galutinis rezultatas, kaip pabrėžia specialistai, labiausiai priklauso nuo žmogaus kasdienių pasirinkimų.