Gyventojai vis dažniau renkasi gyventi ne pagal savo galimybes: skolinasi ne tik būsto remontui, bet ir automobiliui

Skolinimasis vartojimo reikmėms suintensyvėjo

Gerai gyventi norime visi, tačiau galime toli gražu ne kiekvienas. Tokiomis mūsų ydomis puikiai manipuliuoja bankai, kviečiantys užeiti „į svečius“ ir tuščiomis neišeiti – pasiskolinti svajonių būsto remontui ar automobiliui, o gal šiaip kasdienėms reikmėms, kurioms mūsų finansai yra tiesiog per maži. Visgi gerėjantis gyvenimas Lietuvoje ir gatvėmis riedantys prabangūs automobiliai gali tebūti miražas – lietuviai skolinasi ir dar daugiau.

Visgi jau retas nuosekliai taupo numatytam tikslui ir yra pasiryžęs kuriam laikui atsisakyti kažkurių malonumų savo kasdienybėje, todėl bankams tai – tikras aukso amžius. Bankas gali suteikti žmogui tai, ką jis nori turėti kuo greičiau, o už tai pasiimti solidų uždarbį – palūkanas.

„Swedbank“ duomenimis, padidėjęs vartojimo paskolų poreikis būsto remontui ir automobiliui praėjusiais metais išaugo net 20 proc. ir siekė 107 mln. eurų. Kadangi buvo skolinamasi „rimtesniems“ pirkiniams, išaugo ir vidutinė vartojimo paskolos suma [1].

Tiesa, gauti paskolas iš bankų gali ne bet kas, o asmuo griežtai turi atitikti nustatytus kreditingumo kriterijus. Žinoma, greitųjų kreditų įstaigos Lietuvoje renkasi klientų finansinę situaciją analizuoti dar kitais būdais, tačiau dažnai vartojimo paskolas suteikia su daug kartų didesnėmis palūkanomis ir trumpesniam laikotarpiui nei bankai.

Daugiausiai buvo skolinamasi šiltuoju laiku ir metų pabaigoje

Didesnis vartojimo paskolų poreikis buvo išaugęs šiltuoju metų laiku – balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais, mat per šiuos mėnesius sudarytų sutarčių vertė lyginant su praėjusių metų tokiu pačiu laikotarpiu, išaugo 63 proc. Gyventojai taip pat norėjo atsinaujinti ir prieš sutinkant naujus metus. Štai spalį-gruodį sudarytų sutarčių suma palyginamuoju laikotarpiu buvo išaugusi 23 proc.

Anot „Swedbank“ vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktoriaus Tomo Puliko, dabartiniai paskolų suteikimo tempai rodo, kad besikreipiantieji gyventojai gali prisiimti atsakomybę už savo finansinę padėtį.

Augančios vartojimo paskolų apimtys rodo, kad gyventojai pasitiki savo finansine situacija ir gali prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus, siekdami pagerinti savo buitį ir kasdienį gyvenimą. Didėjančios pajamos ir gerėjančios finansinės galimybės šalies gyventojams taip pat leidžia skolintis vidutiniškai didesnes sumas, – teigia T. Pulikas [1].

Įdomumo dėlei „Swedbank“ pažymi, kad gyventojai pernelyg savęs nevaržė skolindamiesi: vidutinė paskola būsto atnaujinimui 2021 m. siekė 11 tūkst. eurų (2020 m. suma buvo kiek didesnė nei 10 tūkst. eurų), vidutinė paskola automobiliui siekė apie 7,2 tūkst. eurų (2020 m. buvo apie 6,4 tūkst. eurų).

Studentai labiau linkę finansinę studijų naštą perimti ant savo pečių

Tiesa, nesnaudė ir studentai, mat dalis jų pasinaudojo banko teikiama galimybe pasiimti valstybės remiamą paskolą studijoms, o per 2021-uosius suteiktas finansavimas (siekė beveik 14 mln. eurų) tik parodo, jog Lietuvos studentai linkę ant savo pečių prisiimti finansinę atsakomybę už studijų laikotarpį.

Studijų paskolos teikiamos ne tik studijų kainai padengti, bet ir pragyvenimo išlaidoms. Studento paskola skiriasi nuo vartojimo paskolos savo itin lanksčiomis sąlygomis: paskola yra iškart išmokama sutarties pasirašymo dieną, jai nėra taikomas sutarties administravimo ar sudarymo mokestis, o kreditą gavęs studentas neturi kas mėnesį iš naujo pildyti prašymą išmokėti kreditą – jis automatiškai pervedamas kiekvieną mėnesį į studento banko sąskaitą [2].

„Swedbank“ pažymi, kad studijų kreditas gali būti suteiktas ne tik studijoms Lietuvoje, bet ir dalinėms studijoms užsienyje, tad studentai nebėra įspraudžiami į ankštus rėmus. Be visa ko, šiam kreditui taikomos ir palankios palūkanų normos sąlygos, o visa finansinė našta už neišmokėtą kreditą ant studento pečių neužgriūva iškart. Kol dar studijuojama ir pirmaisiais metais po studijų baigimo, bankas kiekvieną mėnesį nuskaičiuoja tik palūkanas nuo išmokėtos sumos.

Paskola pradedama aktyviai grąžinti praėjus metams po studijų, kurioms buvo imtas kreditas baigimo arba nutraukimo – tuomet mokamos mėnesinės įmokos, kurias sudaro palūkanos nuo išmokėtos ir negražintos paskolos sumos ir grąžinama kredito dalis. Studijų kreditas suteikiamas 15 metų laikotarpiui, o įmokos mokamos linijiniu metodu (kas mėnesį mokant mažėjančias įmokas).