Gyvūnų šeimininkams – nauja tvarka: už kai ką gali grėsti ir baudos

Tokio mąsto gyvūnų gerovės taisyklės – pirmą kartą Europoje

Pririštas šuo prie senos būdos netrukus gali tapti ne tik liūdnu vaizdu, bet ir taisyklių pažeidimu. Europos Parlamentas pritarė naujoms gyvūnų gerovės nuostatoms, kurios pakeis šunų ir kačių laikymo tvarką visoje Europos Sąjungoje. Nauji reikalavimai palies ir Lietuvą – nuo gyvūnų registracijos iki griežtesnės veisėjų kontrolės.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius teigia, kad tokio masto gyvūnų gerovės taisyklės Europoje priimamos pirmą kartą. Pasak jo, ilgus metus dėl bendrų standartų buvo diskutuojama, tačiau tik dabar pavyko susitarti dėl konkrečių sprendimų. Politikų tikslas – užtikrinti vienodesnę gyvūnų apsaugą visose ES šalyse ir sumažinti nelegalią prekybą augintiniais [1].

Vienas svarbiausių pokyčių palies veisėjus. Ateityje bus griežčiau vertinamos gyvūnų laikymo sąlygos, ribojamas artimų gyvūnų giminaičių kryžminimas, o kalės negalės turėti daugiau nei dviejų vadų per metus. Tikimasi, kad tai padės sumažinti gyvūnų išnaudojimą ir neatsakingą veisimą, kuris dažnai vykdomas dėl pelno, nepaisant gyvūnų sveikatos.

Tikimasi suvaldyti nelegalią prekybą gyvūnais

Naujose taisyklėse numatytas ir privalomas augintinių ženklinimas bei registracija. Europos institucijos mano, kad tai padės lengviau surasti dingusius gyvūnus, užtikrins geresnį jų atsekamumą ir apsunkins nelegalią prekybą. Papildomi reikalavimai bus taikomi ir iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą atvežamiems šunims bei katėms – jie turės būti registruojami nacionalinėse duomenų bazėse.

Daugiausia dėmesio sulaukė planuojamas draudimas ilgą laiką laikyti šunis pririštus lauke. Pasak P. Auštrevičiaus, tokia praktika Lietuvoje vis dar dažna, ypač kaimo vietovėse, tačiau gyvūnų gerovės specialistai jau seniai pabrėžia, kad nuolatinis rišimas gyvūnui daro žalą. Politikas abejoja, ar žmonės prie pokyčių pripras savaime, todėl neatmeta, kad gali prireikti ir griežtesnės kontrolės bei baudų.

Pokyčiai neįsigalios per vieną dieną – esą numatyti pereinamieji laikotarpiai. Veisėjams prisitaikyti bus skirti ketveri metai, šunų savininkams – dešimt, o kačių registracijai kai kuriais atvejais numatytas net penkiolikos metų terminas. Europos Sąjunga tikisi, kad per šį laiką valstybės spės pasiruošti naujai sistemai, o visuomenė palaipsniui pakeis požiūrį į atsakingą gyvūnų laikymą.

Naujos taisyklės keis gyvūnų laikymo standartus

Balandžio pabaigoje Europos Parlamentas pritarė pirmosioms bendroms taisyklėms visoje Europos Sąjungoje, skirtoms šunų ir kačių gerovei. Nauji reikalavimai numato draudimą taikyti gyvūnams žalingas praktikas, o taip pat įveda papildomus apribojimus veisimui [2].

Pagal naują tvarką bus draudžiama kryžminti naminius gyvūnus su laukinėmis rūšimis, nes specialistai perspėja, kad tokie gyvūnai gali būti sunkiau prisitaikantys prie gyvenimo namuose. Be to, ES siekia riboti veisimą dėl perdėtų išvaizdos savybių, kurios gali kenkti gyvūnų sveikatai, pavyzdžiui, nenatūraliai trumpų kojų ar kitų deformacijų.

Diskusijų sulaukė ir siūlymas uždrausti šunų bei kačių prekybą gyvūnų parduotuvėse, tačiau ši nuostata į galutinį teisės akto variantą nebuvo įtraukta. Tuo metu daliai tarnybinių šunų bus taikomos išimtys – policijos, kariuomenės ir pasienio tarnybų gyvūnams negalios kai kurie apribojimai, susiję su dresūros priemonėmis.

Iki šiol Europos Sąjungoje bendros taisyklės daugiausia buvo taikomos tik su augintinių kelionėmis susijusiems reikalavimams, todėl naujasis reglamentas laikomas pirmu bandymu vieningai reguliuoti gyvūnų gerovę visoje Bendrijoje.

Pasirodė ir peticija

Tuo tarpu Lietuvoje pasirodė ir peticija, kuria siekiama uždrausti šunų laikymą pririštų prie būdų grandinėmis. Iniciatyvos autoriai teigia, kad toks gyvūnų laikymas nebeatitinka šiuolaikinių gyvūnų gerovės standartų ir sukelia šunims tiek fizinę, tiek emocinę žalą [3].

Peticijoje pabrėžiama, kad nuolat pririšti šunys dažnai susiduria su ribotu judėjimu, socialine izoliacija, stresu bei agresijos problemomis. Taip pat akcentuojama, jog gyvūnai neretai paliekami netinkamomis oro sąlygomis – tiek žiemą, tiek vasarą.

„Pririštas gyvūnas nėra saugus, nes jo laisvė pabėgti nuo pavojaus ar gintis yra apribota. Pririšti šunys atokesnėse vietovėse tampa laukinių gyvūnų aukomis.“ – skelbia peticijos iniciatoriai.

Šiai dienai ši iniciatyva, adresuota Seimui, jau susilaukė per 35,9 tūkst. parašų ir beveik 20 tūkst. eurų finansinės paramos.