Hamburgo teismas nurodė: klimato aktyvistai turės atlyginti milijoninę žalą „Lufthansa“

Vokietijos teismas klimato aktyvistų grupei skyrė 1,1 mln. eurų baudą už Hamburgo oro uosto blokadą

Hamburgo regioninis teismas paskelbė, kad dešimt klimato aktyvistų iš grupės Last Generation privalės sumokėti „Lufthansa“ 400 tūkst. eurų žalos atlyginimą už 2023 m. liepos mėnesį surengtą protestą Hamburgo oro uoste. Be to, jiems teks padengti dar apie 700 tūkst. eurų teisinių išlaidų, todėl bendra suma išauga iki 1,1 mln. eurų.

Teismas pripažino, kad aktyvistai „veikė sąmoningai ir neteisėtai“, kai įsibrovė į oro uosto teritoriją, prisiklijavo prie prieigos vietų ir paralyžiavo darbą kelioms valandoms. Dėl to buvo atšaukti 57 skrydžiai, sutriko „Lufthansa“ dukterinių bendrovių „Eurowings“ ir „Lufthansa CityLine“ reisai, o tūkstančiai keleivių liko be bagažo ar turėjo laukti kompensacijų.

Pagal teismo skaičiavimus, bendrovės nuostoliai apima 115 tūkst. eurų išmokų keleiviams oro uoste, dar 92 tūkst. – per klientų aptarnavimo centrus, 4 tūkst. eurų papildomų degalų sąnaudų ir beveik 191 tūkst. eurų prarasto pelno. Jei aktyvistai nesumokės, jiems gresia iki dvejų metų kalėjimo [1].

Precedentas, galintis pakeisti požiūrį į klimato protestus

Tai vienas pirmųjų atvejų Vokietijoje, kai Last Generation nariai atsako ne pagal baudžiamuosius, o pagal civilinius ieškinius – su realia finansine atsakomybe už sukeltą žalą. Iki šiol dauguma grupės narių buvo baudžiami tik baudomis arba trumpalaikiu areštu už kelių ar tiltų blokadas.

Teisininkai sako, kad šis sprendimas gali tapti precedentu ir kitiems ieškiniams – panašias bylas jau svarsto Diuseldorfo oro uostas, „Condor“ ir „TUI fly“.

Anot ekspertų, teismai vis labiau linksta vertinti klimato protestus ne kaip simbolinius veiksmus, o kaip konkrečias ekonomines intervencijas, darančias žalą verslui ir visuomenei.

Vis griežtesni sprendimai rodo, kad visuomenė pavargo klausytis klimato aktyvistų

Last Generation, įkvėpta britų Just Stop Oil ir austrų Letzte Generation judėjimų, nuo 2021 m. surengė šimtus akcijų – nuo kelių blokadų iki muziejų ir oro uostų užėmimų. Nors aktyvistai savo veiksmus vadina „pilietiniu pasipriešinimu prieš egzistencinę grėsmę“, kritikai tai laiko radikalizmu. Buvęs Vokietijos transporto ministras Volkeris Wissingas juos pavadino „ekoteroristais“ ir ragino teismus taikyti griežtesnes sankcijas.

Teismų praktika išties griežtėja: šiemet Berlyno teismai skyrė iki 22 mėnesių nelaisvės už pakartotines blokadas, o Miuncheno prokuratūra penkis grupės narius apkaltino „nusikalstamos organizacijos“ kūrimu. Hamburgo byla rodo naują kryptį – pereinama nuo moralinio pasmerkimo prie realios finansinės atsakomybės.

Nors sprendimas dar gali būti apskųstas, jis siunčia aiškų signalą: protestai, trukdantys gyvybiškai svarbioms paslaugoms, Vokietijoje nebebus laikomi vien pilietiniu nepaklusnumu.