Hantaviruso paveiktas kruizinis laivas prisišvartavo Roterdame

Keleiviai pradėjo sirgti jau po evakuacijos

Į Roterdamo uostą pirmadienį atplaukė kruizinis laivas „MV Hondius“, kurį jau kelias savaites lydi pasaulio žiniasklaidos ir sveikatos institucijų dėmesys. Laivas tapo tarptautinio susirūpinimo centru po to, kai kelionės metu nuo retos hantaviruso sukeltos ligos mirė trys keleiviai.

Tai, kas turėjo būti išskirtinis kruizas po atokias Pietų Atlanto salas, virto sudėtinga tarptautine sveikatos krize. Į Nyderlandus atvykęs laivas dabar ruošiamas dezinfekcijai, o daliai įgulos narių gali tekti praleisti kelias savaites karantine. Pasaulio sveikatos organizacija ramina, kad situacija neprilygsta COVID-19 pandemijai, tačiau perspėja, jog dėl ilgo viruso inkubacinio laikotarpio naujų atvejų dar gali paaiškėti [1].

Oficialiais duomenimis, šiuo metu patvirtinti septyni hantaviruso atvejai, dar vienas laikomas tikėtinu. Naujausias užsikrėtimas nustatytas Kanadoje – teigiamą testo rezultatą gavo keleivis, neseniai keliavęs šiuo kruiziniu laivu.

65 metų Prancūzijos pilietei simptomai pasireiškė jau repatriacijos skrydžio metu. Moteris sunkios būklės paguldyta į ligoninę Paryžiuje, kur medikai patvirtino hantavirusą. Dar du keleiviai – britas ir Nyderlandų pilietis – iš laivo buvo skubiai išgabenti gydymui į ligonines, tačiau jų būklė šiuo metu stabili.

Virusas siejamas su kelionės pradžia Argentinoje

Ekspertų teigimu, užsikrėtusiesiems nustatytas vadinamasis Andų virusas – vienintelė hantaviruso forma, galinti plisti tarp žmonių. Pats virusas dažniausiai perduodamas per užsikrėtusių graužikų šlapimą, išmatas ar seiles ir yra paplitęs Argentinoje, iš kur prasidėjo „MV Hondius“ kelionė.

Kruizo operatorė „Oceanwide Expeditions“ teigia, kad visi dar laive esantys žmonės šiuo metu nejaučia simptomų ir yra stebimi medikų. Tuo metu Roterdame išlaipinami paskutiniai įgulos nariai iš Filipinų, Ukrainos, Lenkijos ir kitų šalių, o dalis jų bus izoliuoti karantino centruose arba namuose.

Jakubauskienė: Lietuvoje – kol kas jokių signalų

Tuo tarpu dar praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ramino, esą Lietuvoje nėra jokių signalų, kad hantavirusas būtų pasiekęs šalį. Pasak ministrės, gydymo įstaigose nefiksuota pacientų, kurių simptomai keltų įtarimų dėl šios infekcijos, todėl situacija šiuo metu nėra vertinama kaip kelianti grėsmę visuomenės sveikatai.

Ji pabrėžė, kad atsakingos institucijos nuolat stebi epidemiologinę situaciją ir kol kas nėra jokių požymių, rodančių galimą viruso plitimą Lietuvoje [2].

M. Jakubauskienė taip pat akcentavo, kad šalyje pagal nustatytus algoritmus vykdoma visų infekcinių ligų epidemiologinė priežiūra, o visuomenės sveikatos tarnybos yra pasirengusios reaguoti, jei situacija pasikeistų. Ministrės teigimu, hantaviruso protrūkis kruiziniame laive „MV Hondius“ vertinamas kaip tarptautinis reiškinys, tačiau Lietuvos gyventojams šiuo metu nėra pagrindo nerimauti.

Anot jos, žmonės gali jaustis saugūs ir ramūs, nes jokių grėsmės ženklų šalyje neužfiksuota.

Kas ta hantavirusinė infekcija?

Hantavirusai – reta, tačiau itin pavojinga virusų grupė, kurią platina graužikai. Dažniausiai žmonės užsikrečia kontaktuodami su pelių ar žiurkių šlapimu, išmatomis ar seilėmis, ypač valydami ilgai nevėdintas patalpas ar dirbdami vietose, kuriose gausu graužikų.

Amerikoje šis virusas gali sukelti hantavirusinį kardiopulmoninį sindromą (HCPS), pažeidžiantį plaučius ir širdį, o Europoje bei Azijoje dažniau nustatoma hemoraginė karštligė su inkstų sindromu (HFRS). Specialistų teigimu, kai kuriais atvejais mirštamumas nuo šios infekcijos gali siekti net iki 50 procentų.

Pirmieji hantaviruso simptomai dažnai primena gripą ar COVID-19 – pasireiškia karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, pykinimas, nuovargis, kosulys bei dusulys. Sunkesniais atvejais gali kauptis skysčiai plaučiuose, sutrikti inkstų veikla ar prasidėti kraujavimo komplikacijos. Kadangi specifinio gydymo ir patvirtintos vakcinos nuo hantavirusų šiuo metu nėra, medikai didžiausią dėmesį skiria komplikacijų kontrolei ir intensyviai paciento priežiūrai.

Akcentuojama, kad svarbiausia apsauga nuo šios infekcijos yra prevencija – būtina palaikyti švarą, vengti kontakto su graužikais ir tinkamai valyti galimai užterštas vietas.