Honoré de Balzakas sukūrė vieną didžiausių XIX amžiaus literatūrinių pasaulių ir tapo realizmo epochos simboliu

1799 m. gegužės 20 d. gimęs H. de Balzakas augo permainingos Prancūzijos epochos metu

Honoré de Balzakas gimė 1799 metų gegužės 20 dieną Tūre, Prancūzijoje, vos keliems mėnesiams po Prancūzijos revoliucijos laikotarpio kulminacijos. Jo vaikystė prabėgo Napoleono eros ir politinių sukrėtimų fone, kurie vėliau stipriai paveikė jo kūrybą.

Jo tėvas Bernard-François Balssa buvo valstybės tarnautojas, vėliau pakeitęs pavardę į aristokratiškiau skambančią „Balzac“. Šeima siekė socialinio pakilimo, todėl jaunasis Honoré nuo mažens matė, kaip pinigai, statusas ir ryšiai lemia žmogaus vietą visuomenėje.

Mokykloje H. de Balzakas nebuvo laikomas itin disciplinuotu mokiniu, tačiau anksti susidomėjo literatūra, filosofija ir istorija. Didelę įtaką jam padarė Apšvietos epochos autoriai bei Prancūzijos visuomenės pokyčiai po revoliucijos.

Ankstyvieji verslai ir finansinės nesėkmės H. de Balzaką nuolat stūmė į skolas

Jaunystėje H. de Balzakas bandė ne tik rašyti, bet ir užsiimti verslu. Jis investavo į spaustuves, leidybą ir įvairius komercinius projektus, tačiau beveik visi jie baigėsi nesėkmingai.

Dėl nuolatinių skolų jis buvo priverstas dirbti milžinišku tempu. H. de Balzakas dažnai rašydavo naktimis, gerdavo didelius kiekius kavos ir miegodavo vos kelias valandas per parą. Šis gyvenimo būdas ilgainiui stipriai paveikė jo sveikatą.

Finansiniai sunkumai tapo viena svarbiausių jo kūrybos temų. Daugelis H. de Balzako personažų nuolat balansuoja tarp turto, skolų, socialinių ambicijų ir moralinių kompromisų.

„Žmogiškoji komedija“ tapo vienu ambicingiausių literatūros projektų istorijoje

Didžiausias H. de Balzako kūrinys – ciklas „Žmogiškoji komedija“ („La Comédie humaine“). Tai milžiniškas romanų ir apsakymų rinkinys, kuriame jis siekė parodyti visą XIX amžiaus Prancūzijos visuomenę.

Šį ciklą sudaro daugiau nei devyniasdešimt kūrinių ir tūkstančiai personažų. Daugelis veikėjų pasirodo keliuose romanuose, todėl H. de Balzakas sukūrė vieną pirmųjų didelių tarpusavyje susijusių literatūrinių pasaulių.

Jo darbuose vaizduojami bankininkai, aristokratai, žurnalistai, politikai, teisininkai, menininkai ir paprasti provincijos gyventojai. Autorius itin detaliai analizavo pinigų, valdžios ir socialinės hierarchijos įtaką žmonių gyvenimui.

H. de Balzakas laikomas vienu svarbiausių literatūrinio realizmo kūrėjų

Skirtingai nei romantizmo autoriai, H. de Balzakas siekė parodyti visuomenę be idealizavimo. Jo kūryboje daug dėmesio skiriama ekonomikai, socialiniams santykiams ir žmogaus silpnybėms.

Jis itin kruopščiai aprašinėjo miestų gatves, interjerus, drabužius ir finansinius santykius. Tokia detalumo manija padėjo sukurti realistinio romano standartą, kuris vėliau stipriai paveikė visą Europos literatūrą.

Didelę įtaką H. de Balzakas padarė Gustave’ui Flaubert’ui, Émile’iui Zola, Charlesui Dickensui, Fiodorui Dostojevskiui ir daugeliui kitų autorių. Karlas Marxas netgi yra sakęs, kad iš H. de Balzako romanų apie visuomenę sužinojo daugiau nei iš daugelio ekonomikos veikalų.

Paryžiaus aukštuomenė ir finansų pasaulis tapo pagrindinėmis H. de Balzako kūrybos temomis

XIX amžiaus Paryžius H. de Balzako romanuose vaizduojamas kaip miestas, kuriame žmones valdo ambicijos, pinigai ir statuso troškimas. Jo veikėjai dažnai siekia prasimušti į aukštuomenę bet kokia kaina.

Ypač daug dėmesio jis skyrė bankininkams, spekuliantams ir naujai turtingai buržuazijai, kuri po revoliucijos vis labiau dominavo Prancūzijos visuomenėje. H. de Balzakas vienas pirmųjų taip detaliai aprašė kapitalizmo poveikį žmonių santykiams.

Jo romanuose dažnai kartojasi mintis, kad modernioje visuomenėje pinigai tampa svarbesni už moralę, kilmę ar net asmeninę laimę. Dėl šios priežasties jo kūryba iki šiol laikoma itin aktualia.

H. de Balzako gyvenimo tempas ir nuolatinis darbas smarkiai paveikė jo sveikatą

Visą gyvenimą H. de Balzakas dirbo beveik be poilsio. Pasakojama, kad kai kuriais laikotarpiais jis išgerdavo dešimtis puodelių kavos per dieną, kad galėtų tęsti rašymą naktimis.

1850 metais jis vedė lenkų kilmės grafienę Eveliną Hanską, su kuria ilgus metus bendravo laiškais. Tačiau praėjus vos keliems mėnesiams po vestuvių jo sveikata smarkiai pablogėjo.

Honoré de Balzakas mirė 1850 metų rugpjūtį Paryžiuje, būdamas penkiasdešimt vienerių. Nepaisant palyginti trumpo gyvenimo, jis paliko vieną didžiausių ir įtakingiausių literatūrinių palikimų Europos istorijoje.