Horizonte matosi dideli atradimai: Jupiterio palydove aptikti vandens garai

Vandens garai Ganimede gali padėti atskleisti daugiau apie saulė sistemą

Mokslininkai tyrinėjantys saulės sistemą, kuriai priklauso ir mūsų planeta, žengė svarbų žingsnį naujų atradimų link. Didžiausias saulės sistemos planetas atidžiai sekantys ir tyrinėjantys mokslininkai bei astronomai atrado, kad Jupiterio palydovo Ganimedo atmosferoje gali egzistuoti vandens garai.

Tai netikėtas atradimas, kuris išplėtotas, galėtų padėti pagrindą tolimesniems tyrimams, kad būtų atskleidžiamos analogiškos vandeningos atmosferos ar saulės sistemos kūnai. Pastarasis atradimas įvykdytas remiantis dar 1998-ais ir 2010-ais projekto „Hubble Space Telescope" surinktų duomenų analize.

Tiesa, tuomet gauta informacija buvo interpretuota kiek kitaip. Tyrimas rodė, kad Jupiterio palydovas Ganimedas, kuris yra didžiausias saulės sistemos palydovas bei dydžiu lenkia Merkurijų ir Plutoną, gali turėti daugiau vandens nei visi Žemės vandenynai kartu sudėjus. Vis tik, buvo nuspręsta, kad Jupiterio palydovas yra toks šaltas, kad vanduo jo paviršiuje yra visiškai sušalęs, o kitu pavidalu jis gali egzistuoti tik maždaug 160 kilometrų gylyje [1].

Naujame tyrime astronomai analizavo dar 1998-ais užfiksuotus pirmuosius ultravioletinius Ganimedo kadrus. Analizė leido padaryti išvadas, jog Ganimedas pasižymi silpnu magnetiniu lauku, o aptikti ultravioletiniai signalai verčia manyti, kad palydovo atmosferoje egzistuoja deguonies molekulės.

Vis tik, didžiausią dėmesį mokslininkai skyrė Ganimedo paviršiaus temperatūros svyravimams: vidurdienį ties pusiauju ji siekia -123 laipsnius pagal Celsijų, o naktį – apie -193 laipsnius Celsijaus. Taigi, tapo aišku, jog pačiuose karščiausiuose palydovo taškuose, ledas gali būti pakankamai įšilęs, kad iš karto virstų garais [2].

Ankstesni tyrimai galėjo būti klaidinantys

Kadangi vandens garai atmosferoje puikiai atitinka stebėjimo metu surinktus duomenis, mokslininkai spekuliuoja, jog ankstesni tyrimų rezultatai galėjo būti klaidingai interpretuojami. Prie to galėjo prisidėti ir faktas, jog Ganimedo paviršiuje pastebimi ultravioletiniai signalai iš molekulinio deguonies yra itin stiprūs, todėl jame aptikti kitus signalus, pavyzdžiui, vandens, yra ypatingai sunku, kartais, galbūt ir neįmanoma [3].

Bet kuriuo atveju, kad ir pavėluotas, bet atradimas, jog Jupiterio palydove gali būti vandens garų iš tiesų gali lemti didžiulį tolimesnių tyrimų proveržį. Atradimas leidžia manyti, kad vandens garai iš tiesų egzistuoja ledinių kūnų atmosferose, tad tyrimų spektras gali išplisti ir apimti visą saulės sistemą.

Be kita ko, mokslininkai teigia, kad tyrimo duomenys gali būti pritaikomi ne tik mokslinėje srityje, bet ir praktikoje, pavyzdžiui, konstruojant tolimesnių tyrimų įrangą ar net transportą, kuriuo galima keliauti į kosmosą. Žinoma, iš mokslinės perspektyvos tai svarbus laimėjimas tiems, kurie plėtoja mintį, jog gyvybė gali egzistuoti ne tik mūsų planetoje, bet ir visoje galaktikoje.

Jupiterio palydovas gali atskleisti ir daugiau paslapčių

Sėkmingų atradimų dėka, dėmesys Jupiterio palydovui tikrai nesumenks. Dydžiu Ganimedas tik nedaug nusileidžia Marsui, tad tyrėjai gali atrasti ne vieną įdomų aspektą. Iš tiesų, Ganimedas yra padengtas storu ledo sluoksniu, po kuriuo gali slėptis vanduo, kurio pakaktų užlieti visą mūsų planetą.

Vis tik, ar vandens garų egzistavimas gali būti siejamas su gyvybe, mokslininkai kol kas atsakyti negali. Daugiau informacijos tikima gauti Europos kosmoso agentūros rengiamos misijos JUICE metu. Planuojama, kad 2022-ais į misiją išsiruošiantys kosmonautai bei mokslininkai, į Jupiterį nukeliaus 2029-ais bei tyrinės tiek Ganimedą, tiek ir kitus Jupiterio palydovus: Europą ir Kalistą, tad daugiau faktų galima sulaukti dar šį dešimtmetį.