I. Adomavičius pasitraukė: lemiamu „akmeniu“ tapo klausimas apie Krymą?

Kultūros ministerijoje išdirbo vis savaitę

Vos savaitę kultūros ministro pareigas ėjęs Ignas Adomavičius penktadienį paskelbė atsistatydinantis. Politikas aiškino, kad traukiasi ne dėl padarytų klaidų, o dėl išorės spaudimo, kuris esą kelia nesaugumo jausmą jo šeimai.

Vis dėlto pagrindiniu lūžio tašku tapo interviu portalui lrytas.lt, kai I. Adomavičius neatsakė, kam priklauso Krymas. Šis incidentas paskatino premjerę Ingą Ruginienę paraginti ministrą pasitraukti pačiam [1].

Nors Adomavičius viešai tvirtino, kad niekas jo nevertė trauktis, jis pripažino, kad pastarosios savaitės buvo itin įtemptos, o pasitraukimas leis kultūros bendruomenei koncentruotis į turinį, o ne į ministro asmenybę.

Nuo pat pradžių I. Adomavičius susilaukė didelio žiniasklaidos ir jo paskyrimu nepatenkintos visuomenės dėmesio – ši piktinosi esą „sunkiai suprantamomis“ ir „nerišliomis“ ministro kalbomis spaudos konferencijos metu – jis dėkojo bendruomenei, partijai ir premjerei, kartojo, kad kultūra tapo „matomiausiu valstybės elementu“, bet nepateikė konkrečių veiklos rezultatų.

Lietuvos socialdemokratų partija, reaguodama į situaciją, sukvietė koalicijos tarybą, siekdama įvertinti „Nemuno aušros“ deleguoto ministro veiklą. Partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad visuomenėje bei kultūros bendruomenėje kilo rimtų abejonių dėl Adomavičiaus kompetencijos ir komunikacijos.

Ruginienė: „Gaila ir gėda“

Tuo tarpu premjerė Inga Ruginienė penktadienį aiškiai išreiškė savo poziciją dėl kultūros ministro I. Adomavičiaus veiklos ir būsimų pareigų [2].

Ji teigė, kad ministras turėtų pats pranešti apie savo sprendimą pasitraukti iš pareigų, nes pastaruoju metu kilo daug klausimų dėl jo kompetencijos ir viešų pasisakymų. I. Ruginienė kritikavo ministro elgesį interviu portalui Lrytas, kai jis nesugebėjo atsakyti, kam priklauso Rusijos aneksuotas Krymas, ir pavadino klausimą provokuojančiu.

Be to, Ministrė Pirmininkė išreiškė nusivylimą dėl ministro socialiniuose tinkluose skleistų pasiūlymų mažinti gynybos finansavimą bei kitų jo pasisakymų, kurie, jos teigimu, kėlė nepasitenkinimą ir abejonių kultūros bendruomenėje, o jai pačiai dėl to esą „gaila ir gėda“.

Interviu Lrytui tapo lemiamas

Penktadienio rytą dienraštyje Lrytas.lt pasirodė ir pirmasis I. Adomavičiaus interviu, kuriame buvo teirautasi apie ketinamus nuveikti darbus ir problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos kultūros žmonės [3].

Pats interviu jau iš savęs turėjo aiškų nusistatymo prieš ministrą toną, buvo užduotas ir ne vienas provokuojantis klausimas. Tačiau kertiniu „akmeniu“ tapo klausimai apie Ukrainą ir Krymo teritoriją.

Žurnalistei pasiteiravus ministro, koks šio požiūris į Ukrainą, I. Adomavičius atsakė, kad pirmiausiai šaliai reiktų kovoti su korupcija – tada ir karą būtų galima laimėti greičiau.

„Mano pasidalinta Remigijaus Žemaitaičio žinutė buvo apie tai, kad jeigu mes ten (aut. past. – Ukrainoje) suvaldytume korupciją, pati Ukraina suvaldytų korupciją, daugiau pinigų galėtų skirti gynybai. Ji greičiau, geriau, stabiliau apsigintų.

Kaip kontroliuoti – tai čia jau ne kultūros ministro darbas. Pati Ukraina turi spręsti, kaip tai kontroliuojama. Daugiau nėra apie ką kalbėti. Aiški žinutė. Susitvarkykite korupciją ir daug greičiau laimėsite karą“, – interviu Lrytui kalbėjo I. Adomavičius.

Galiausiai, I. Adomavičiaus pasiteiravus, kam priklauso Krymas, šis atkirto, kad tai jau yra „riba, ties kuria reikia sustoti“.

„Na nežaiskime tų žaidimų. Suprantate, reikia būti... Čia yra iki tol, kol yra riba sustoti. Ties čia reikia sustoti. Ties šitais klausimais“, – užbaigė jis.

Vėliau, kaip patikslino dienraštis, pasibaigus pokalbiui I. Adomavičius paprašęs į šį klausimą atsakyti dar kartą. Antrasis atsakymas skambėjo jau kitaip: „Tai yra okupuota Ukrainos teritorija, kuri dabar yra Rusijoje“.