Į Baltijos šalis iš JAV „atplaukia“ 200 mln. dolerių finansavimas

Lietuva, Latvija ir Estija sulauks 200 mln. JAV dolerių gynybos paramos

Lietuva, kartu su kitomis Baltijos šalimis, gaus dar vieną finansavimą iš Jungtinių Amerikos Valstijų. JAV Kongresas patvirtino 200 mln. JAV dolerių skyrimą Baltijos saugumo iniciatyvai (BSI) – programai, kuria siekiama stiprinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos pajėgumus bei tarpusavio sąveikumą.

„BSI – 2020 m. Kongreso paskelbta programa, kurios tikslas yra stiprinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos pajėgumus ir tarpusavio sąveikumą. BSI ir kita JAV saugumo parama yra ypač reikšmingos Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims [1].

Esame dėkingi JAV už šią tęstinę paramą transatlantinių ryšių ir NATO kolektyvinės gynybos stiprinimui.“ – „Facebook“ paskyroje paskelbė Užsienio reikalų ministerija.

Taip pat akcentuojama, kad Lietuva išlieka viena NATO lyderių pagal gynybos finansavimą – šiemet įsipareigojusi gynybai skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Šalyje dislokuoti JAV kariai, kuriems, pasak ministerijos, užtikrinama aukščiausio lygio priimančiosios šalies parama.

6,4 mlrd. eurų gynybai: ES „parama“ Lietuvai bus teikiama paskolų forma

Tuo tarpu dar sausio pabaigoje Užsienio reikalų ministerija pranešė ir apie 6,4 mlrd. eurų „paramą“ Lietuvai saugumo srityje. Pasak URM, Europos Sąjunga per naująjį saugumo mechanizmą SAFE Lietuvai numatė šį finansavimą gynybinių pajėgumų stiprinimui – nuo kariuomenės modernizavimo ir karinės technikos įsigijimo iki Baltijos šalių bendros gynybos linijos įgyvendinimo.

Ministerija šį sprendimą įvardijo kaip vieną reikšmingiausių pastarųjų metų investicijų į nacionalinį saugumą.

Vis dėlto patikslinama, kad SAFE mechanizmas nėra tiesioginė ES parama, o paskolų instrumentas, pagal kurį lėšos valstybėms narėms suteikiamos skolinimosi forma. Europos Komisija iki dešimtmečio pabaigos planuoja per bendrą ES skolinimąsi pritraukti iki 150 mlrd. eurų, o Lietuvai numatyti 6,4 mlrd. eurų – daugiau nei Krašto apsaugos ministerijos prašyta minimali suma – turės būti grąžinami iš nacionalinio biudžeto.

Didžioji dalis lėšų esą bus skiriama sausumos pajėgų divizijos formavimui, amunicijos įsigijimui, Baltijos gynybos linijos stiprinimui bei daliai paramos Ukrainai.

Valstybės kontrolė peržiūrės gynybai „atplaukiančių“ lėšų panaudojimą

Metų pradžioje Valstybės kontrolė pareiškė apie savo planus 2026 metais iš esmės patikrinti, kaip naudojami sparčiai augantys milijardai gynybai, gynybos sritį įvardydama kaip pagrindinį audito prioritetą. Didėjant krašto apsaugos biudžetui ir valstybės skoliniams įsipareigojimams, auditoriai vertins gynybos įsigijimų skaidrumą ir efektyvumą, kariuomenės finansų planavimą, logistikos valdymą bei Rūdninkų karinio poligono infrastruktūros projektų įgyvendinimą.

Pasak Valstybės kontrolės, šiais auditais bus siekiama atsakyti, ar gynybai skiriamos lėšos realiai stiprina valstybės saugumą, ar sprendimai grindžiami ilgalaikiu planavimu ir faktais, o ne trumpalaikiais politiniais sprendimais. Iš viso 2026 m. numatyta parengti 31 audito ir vertinimo produktą, kurių didžioji dalis bus viešinama ir teikiama parlamentinei kontrolei, taip sustiprinant viešųjų finansų atskaitomybę.