I. Hofmanas sieks, kad žemės ūkis būtų pripažintas nacionalinio saugumo dalimi

Bus siekiama įtvirtinti žemės ūkio reikšmę nacionaliniam saugumui

Žemės ūkis turėtų būtų pripažintas strategiškai svarbiu sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti, teigia šią sritį kuruojantis ministras Ignas Hofmanas. Pasak jo, toks sprendimas leistų užtikrinti geresnį finansavimą tam tikroms žemės ūkio programoms, tokioms kaip maisto rezervo kaupimo sistemai.

„Žemės ūkis yra lygiai taip pat svarbus kaip ir, pavyzdžiui, gynybos sektorius, nes maistas yra pagrindas, kuris patenkina žmogaus fiziologinius poreikius. Mes manome, kad tai yra tos pačios gynybos dalis ir žiūrint iš nacionalinio saugumo perspektyvos tai yra labai svarbu“, – ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo I. Hofmanas.

„Turėtų būti didesnis dėmesys žemės ūkiui ir mes privalome turėti savo apsirūpinimą maistu ir savo maisto grandinę“, – pabrėžė jis.

MLietuva yra pajėgi apsirūpinti būtiniausiais maisto produktais, tačiau finansavimo trūkumas tai apsunkina

Jo teigimu, šiandien šalyje pagaminama tik apie 50 proc. visos šalyje suvartojamos kiaulienos nors istoriškai Lietuva yra buvusi šio produkto eksportuotoja.

„Kas liečia būtiniausius maisto produktus – tikrai turime potencialą apsirūpinti. Deja, bet šiai dienai, kai kurios produkcijos, kurią galėtume pasigaminti čia vietoje, nepasigaminame ir tai nėra gerai“, – aiškino jis.

Pasak I. Hofmano, žemės ūkio svarba nacionaliniam saugumui būtų ypač juntama sutrikus maisto tiekimo grandinėms. Tokioje situacijoje maisto rezervo kaupimo sistema suvaidintų didžiausią vaidmenį, tačiau, ministro teigimu, dėmesys šiai sričiai šiandien yra nepakankamas.

„Rezervas yra saugumo dalis ir rezervą formuoti yra pavesta Žemės ūkio ministerijai. Iš tikrųjų, turimi dabar finansai neleidžia jo tinkamai suformuoti“, – pažymėjo jis.

„Čia būtent ir atsiranda to punkto, apie kurį mes kalbėjome, kad žemės ūkį pripažinti strategine šaka, būtinybė. Tai reikštų, kad būtų skiriamas prioritetas“, – pridūrė I. Hofmanas.

Gintauto Palucko Vyriausybės programoje numatoma suteikti daugiau strateginės svarbos žemės ūkiui. Vyriausybės programoje bus siekiama stiprinti žemės ūkio konkurencingumą, užtikrinti tvaresnį maisto produkcijos gamybos procesą bei didinti šviežių produktų prieinamumą Lietuvos gyventojams.

„Teisės aktais pripažinsime žemės ūkį strategiškai svarbiu šalies sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti“, – teigiama Vyriausybės programoje.

Apie planus steigti Maisto tarybą: būtų panaši į Trišalę Tarybą

Kalbėdamas apie Vyriausybės programoje numatytus planus įsteigti Maisto tarybą, žemės ūkio ministras sako, kad naujoji institucija galėtų būti darbdavių, profsąjungų ir institucijų atstovus vienijančios Trišalės Tarybos atitikmuo.

„Turėtų būti Trišalė ar Keturšalė taryba, kaip ir dėl darbo užmokesčio, kažkas panašaus, toks modelis, kuri su valstybės įsikišimu turėtų stebėti ir kontroliuoti, kad pelno dalis nebūtų pagrįstai didelė. (...) Bet kurios (grandies pelną – ELTA) – ar perdirbimas, ar prekybininkai“, – pažymėjo I. Hofmanas.

Pasak jo, vienas reguliavimo pavyzdžių galėtų būti atskiras įstatymas, skirtas kontroliuoti pieno gamybos ir tiekimo grandinės kainas.

Ši vizija, anot ministro, konkrečiai atsispindės Vyriausybės rengiamame veiksmų plane.

Visgi I. Hofmanas teigia negalintis konkrečiai atsakyti, kuri pardavėjų ar perdirbėjų gauto pelno dalis būtų laikoma „per didele“.

„Diskusijos klausimas, į tokias detales nenorėčiau leistis. (...) Produktai yra skirtingi ir situacijos yra skirtingos, o galbūt atlikus analizę paaiškės, kad tos Keturšalės ar Trišalės tarybos net ir nereikia“, – kartu pridūrė ministras.

„Įvertinus viską tinkamai, atlikus analizę, palyginus su kitų šalių patirtimi būtų galima daryti išvadas“, – teigė I. Hofmanas.

Parengta remiantis elta.