Į ką atkreipti dėmesį vykdant statybos ir griovimo darbus

Leidimas griovimui ir statyboms priklauso nuo statinio paskirties ir norimo rezultato

Kaip žinia, savivaliauti negalime - nusprendę nugriauti nebereikalingą pastatą ar statyti naują, privalome gauti tą leidžiančius dokumentus arba kitaip - leidimus. Žinoma, svarbu paminėti, kad visame kame, kas susiję su nekilnojamu turtu, būna daug neaiškumų ir įvairių „vingrybių“. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos praneša, kad griovimo darbų leidimas yra būtinas ketinant griauti tokius pastatus kaip kultūros paveldo statiniai.

Pasak VTPSI, piktavaliai, nepranešę apie griaunamą pastatą, gali „užsidirbti“ ne tik su griovimu susijusias išlaidas, bet ir gauti baudą už administracinius nusižengimus. Pagal LR administracinių nusižengimų kodeksą, nesudėtingo statinio griovimas užtraukia baudą nuo 30 iki 50 Eur, neypatingo statinio savavališkas griovimas užtraukia 600-1 450 Eur baudą. Ypatingo statinio savavališkas nugriovimas gali užtraukti baudą, siekiančią 2 900-4 600 Eur. [1]

Statybą leidžiantis dokumentas (SLD) yra privalomas netgi tam tikrais atvejais atliekant paprastąjį remontą, pavyzdžiui, branduolinės energetikos objekte, kultūros paveldo statinyje, kai keičiama statinio išvaizda, išmontuojant pastato bendrąsias inžinerines sistemas ar dujas, šildymą. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį, kad SLD taipogi reikalingas net ir atliekant paprastąjį remontą daugiabučiame name ar viešajame pastate, esančiame mieste. Netgi nesudėtingojo pastato paprastajam remontui reikalingas leidimas, kai pastato kategorija yra keičiama į neypatingąją ar ypatingąją. [2]

LR statybos inspekcija taipogi pažymi, jog SLD yra visuomet privalomi norint atlikti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių rekonstrukcijos darbus. Taipogi pabrėžiama, kad kapitaliniam remontui taip pat yra reikalingi leidimai, o sąlygos beveik tokios pačios kaip ir atliekant paprastąjį remontą.

Pagal LR statybos įstatymo 27 str. 7 punktą nurodoma, jog leidimas suteikiamas ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui išskyrus tuos atvejus, kai pastatas griaunamas vykdant teismo sprendimą, VTPSI nurodymą, yra griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose arba nedarant jokios fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančiam turtui, yra išardomos arba pašalinamos statinio dalys. [5]

Atvejai, kuomet statybų leidimas nėra būtinas

Visgi, kaip jau minėjome aukščiau, NT srityje egzistuoja tam tikros „vingrybės“, todėl kartais būna taikomos išimtys. Kaip antai sodo namo, ne didesnio kaip 80 kv. m. ir ne aukštesnio nei 8,5 m. statybos.

Tokiam I grupės nesudėtingajam sodo namui statybos leidimas privalomas tik jei sklypas yra Kultūros paveldo teritorijoje, Kuršių nerijoje, „Natura 2000“ teritorijoje ar yra susijęs su magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijomis. [6]

Pasak statybos inspekcijos, tos pačios taisyklės galioja ir pagalbiniams ūkio pastatams ne didesniems nei 50 kv. m. ir ne aukštesniems kaip 5 metrai. Kiek kitos sąlygos galioja statant didesnius ūkinius pastatus - iki 80 kv. m. ploto ir iki 8,5 m aukščio.

Tokio tipo II grupės nesudėtingajam statiniui reikalingas leidimas, jei namas yra mieste, kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo ar valstybinio rezervato zonoje ar „Natura 2000“ teritorijoje. Kitais atvejais - nėra būtinas.

Duomenys apie išduotus leidimus savivaldybėse leis patikrinti statinio būklę

VTPSI pažymi, jog gyventojai gali pasiekti duomenis apie statytojams išduotus leidimus atviroje „Infostatybos“ prieigoje. Tai yra svarbu siekiant užtikrinti, kad statybos leidimus turėtų visi kam jie yra privalomi. Nurodomoje sistemoje yra tik tie SLD, kurie yra galiojantys, kadangi norint gauti tokį leidimą, privalu viešai paskelbti ir įregistruoti duomenis. Tad, esant nelegaliems statybos ar griovimo darbams, kaimynai gali patikrinti darbų legalumą ir, esant reikalui pranešti atsakingoms institucijoms.

Remiantis pateikiamais statybų inspekcijos duomenimis, pastebėtina, jog per 2021 metus jau registruoti net 329 neteisėtai išduoti dokumentai. Didžiausia jų dalis buvo išduota Vilniuje (net 116) bei Palangoje (46 neteisėtai išduoti leidimai). [3] Taigi, matome, kad statybų leidimas nebūtinai reiškia, jog statinys kyla legaliai - statytojai gali pateikti ne visus reikalingus dokumentus. Savivaldybėms nereikalaujant visų dokumentų leidimas būna išduodamas ir vėliau pripažįstamas neteisėtu.

Taipogi būna ir tokių pavyzdžių, kuomet statytojai atitinka nurodytus reikalavimus bei pateikia visus reikalingus dokumentus, tačiau inspekcija galutinai vis tik priima sprendimą, kad statinys neatitinka dokumentuose nurodomų sprendinių. Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktorius J. Lukošius teigė, kad svarbiausia yra užtikrinti efektyvų visų elementų darbą: [4]

Jei norime išvengti tokių situacijų, kai, išdavus statybos leidimą, jis vėliau pripažįstamas neteisėtu, būtina užtikrinti, kad statybos leidimų išdavimo sistema veiktų efektyviai. Tai pasiekti leistų kartu veikiantys ir efektyvumą užtikrinantys elementai: statybos leidimų išdavimo sistema, kompetencija ir atsakomybė. Stringant bent vienam iš jų, didėja tikimybė gauti leidimą, kuris vėliau bus pripažintas neteisėtu.

Tad prieš statant bet kokio tipo statinį, svarbu iš anksto nuodugniai išsinagrinėti, kokie statybos reikalavimai konkrečiam atvejui yra taikomi.