Į kariuomenę siūlo šaukti ir moteris

Šaukimo reforma neramina studentus: ar netrikdys studijų procesų

Trečiadienį vykusiuose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) klausymuose studentų ir verslų atstovai iškėlė abejones dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuojamos šaukimo reformos. Keliamas klausimas, ar privalomoji karo tarnyba netrukdys studijų procesams, pasigesta ir moterų įtraukimo.

Posėdyje pasisakę Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai laikėsi savo pozicijos, jau anksčiau išsakytos Švietimo ir mokslo komiteto nariams. Jų nuomone, privalomoji karo tarnyba neturi trukdyti studijų procesui.

„Esminis mūsų nuogąstavimas ir yra, kad studentai studijų proceso metu būtų šaukiami į privalomą karo tarnybą. (...) Mes palaikome šaukimo idėją iš karto po mokyklos ir sudaryti sąlygas studentams atlikti tarnybą savanoriškai“, – dėstė LSS prezidentas Paulius Vaitiekus.

Į tokius teiginius NSGK klausymuose dalyvavęs KAM viceministras Žilvinas Tomkus atsakė, kad ministerijos tikslas – didinti pašaukiamų jaunuolių skaičių. Pasak jo, skaičius galėtų augti iki 4,4 tūkst. jaunuolių kasmet.

„Turime mažinti (tarnybos) atidėjimo pagrindus. Tad studijų aukštojoje mokykloje atidėjimo pagrindas turėtų būti išbrauktas“, – kalbėjo Ž. Tomkus.

Siūlo privalomai šaukti ir moteris

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos direktorė Ineta Rizgelė tikino, kad šaukimo reformoje trūksta didesnės moterų įtraukties.

„Organizacija nuo pat pradžių palaikė šaukimo reformą. Mes palaikome ir visuotinio šaukimo idėją, į kurią visi turime dėti visas pastangas. Pasigedome didesnės ambicijos dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus“, – teigė I. Rizgelė.

Su šia idėja sutiko ir komiteto narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė, kuri siūlė surengti atskirą diskusiją moterų įtraukimo tema. Tokią iniciatyvą ateityje įgyvendinti ketina ir komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Reikėtų pasidaryti diskusiją apie moterų įtraukimą, nes yra ir ne visai praktinių idėjų. Moterų įtraukimas yra gyvybiškai svarbus“, – sakė D. Šakalienė.

Karo tarnybos reforma siekiama didinti šauktinių skaičių

Praėjusių metų gruodį Seimas po pateikimo pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės rezervo rengimą.

Vienas esminių pakeitimų – galimybė sutrumpinti tarnybos laiką. Kaip ir iki šiol, prievolininkai būtų šaukiami tarnauti 9 mėnesių laikotarpiui. Tačiau numatoma, kad, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio, o atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti 3 mėnesių trukmės tarnybą.

Karo prievolės įstatymo pakeitimų pakete taip pat numatoma, kad tarnybai būtų šaukiami 18–21 metų jaunuoliai – siūloma kviesti 18–19 metų vaikinus atlikti tarnybą iš karto po mokyklos baigimo.

Kitaip nei anksčiau, naujose Karo prievolės įstatymo pataisose nenumatoma galimybė atidėti privalomąją tarnybą – šaukimą gautų ir į aukštąsias mokyklas ar kolegijas stojantieji. Visgi, studentai galėtų pasirinkti, ar atlikti tarnybą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, ar savaitgaliais Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Studentai turėtų galimybę ir stabdyti studijas bei atlikti įprastinę 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.

Parengta remiantis ELTA.