Klaipėdos uoste – nauja era: milijonai skiriami vienam svarbiausių projektų istorijoje

Daugiausia investicijų teks naujam kruizų terminalui

Klaipėdos uostas ruošiasi vienam didžiausių atsinaujinimo etapų per pastaruosius metus. Šiaurės investicijų bankas skyrė 55,5 mln. eurų paskolą projektams, kurie apims ne tik naują kruizinių laivų terminalą, bet ir modernias saugumo bei infrastruktūros sistemas.

Didžiausia investicijų dalis numatyta naujam kruizinių laivų terminalui. Šis projektas laikomas vienu svarbiausių artimiausių metų uosto plėtros darbų. Kartu bus plečiama krantinių elektrifikacija, atnaujinamos radarų sistemos ir stiprinama apsauga nuo kibernetinių grėsmių [1].

Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas teigia, kad investicijos orientuotos į ilgalaikę ateitį. Pasak jo, Klaipėdos uostas siekia tapti modernesniu, tvaresniu ir saugesniu logistikos centru, galinčiu atlaikyti tiek technologinius, tiek geopolitinius iššūkius.

Bendra planuojamos investicijų programos vertė siekia apie 111 mln. eurų. Beveik pusė šios sumos bus skirta kruizų terminalo projektui.

Šiaurės investicijų bankas ir Klaipėdos uostas bendradarbiauja jau daugiau nei du dešimtmečius. Nuo 2002 metų uosto infrastruktūros projektams bankas yra suteikęs paskolų už daugiau nei 90 mln. eurų.

Klaipėdos uosto krova šiemet augo 8 proc.

Klaipėdos uostas šiuos metus pradėjo augimu – per pirmus keturis mėnesius čia perkrauta beveik 14 mln. tonų krovinių, arba 8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didžiausią šuolį fiksavo konteinerių krova, kuri pagal tonažą augo net 24 proc. [2]

A. Latakas teigia, kad tam įtakos turėjo ir situacija Artimuosiuose Rytuose bei trikdžiai Hormuzo sąsiauryje, dėl kurių dalis krovinių srautų persiorientavo į Klaipėdą. Pasak jo, beveik pusę konteinerių sudaro tranzitiniai kroviniai, kurie iš Klaipėdos paskirstomi po visą regioną.

Augo ir naftos produktų bei trąšų krova, tačiau dalis sektorių demonstravo smukimą. Žemės ūkio produktų krova sumažėjo daugiau nei penktadaliu, o statybinių medžiagų bei iškasenų apimtys traukėsi dėl lėtėjančių infrastruktūros projektų. Klaipėdos uostas šiuo metu užima apie 45 proc. visos Baltijos šalių krovos rinkos, o kai kurie Latvijos uostai fiksuoja ryškų kritimą.

Tuo metu uosto vadovas perspėja, kad regione sparčiai stiprėja Gdansko uosto pozicijos – Lenkijos uostas toliau plečia terminalus ir didina krovos apimtis.

Pakeistas Klaipėdos uosto įstatymas

Praėjusią savaitę Seimas galutinai pritarė pataisytam Klaipėdos uosto įstatymui po to, kai prezidentas Gitanas Nausėda vetavo ankstesnę jo versiją dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui. Prezidentas kritikavo formuluotes, kurios galėjo būti interpretuojamos kaip leidžiančios į Klaipėdos uostą įplaukti laivams su branduoline ginkluote.

Po pataisų įstatyme aiškiai įrašyta, kad tokie laivai į Lietuvą patekti negalės, o branduoline energetika varomiems laivams bus taikomos griežtos saugumo sąlygos.

Kartu Seimas pritarė ir platesnei Klaipėdos uosto pertvarkai. Keisis infrastruktūros mokesčių bei žemės nuomos tvarka, daugiau strateginių sprendimų bus perduota Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai. Pokyčiai vyksta tuo metu, kai uostas ruošiasi vienam didžiausių plėtros projektų šalies istorijoje – pietinės dalies plėtrai, kurios vertė gali siekti apie 1,4 mlrd. eurų.

Tuo metu valdžios institucijos patikino, kad uostas jau dabar yra vienas geriausiai nuo galimų dronų grėsmių apsaugotų strateginių objektų Lietuvoje.