Į regionus keliauja 8,2 mln. eurų: štai kur bus panaudoti pinigai

Finansavimas – konkrečioms savivaldybių problemoms spręsti

Norint į Lietuvos regionus pritraukti daugiau verslo, vien tinkamo žemės sklypo neužtenka – investuotojams svarbus ir patogus susisiekimas bei veiklai pradėti reikalinga infrastruktūra. Tam devyniose šalies savivaldybėse bus panaudota daugiau kaip 8,2 mln. eurų valstybės lėšų, kurios paskirstytos 11 infrastruktūros projektų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skirtas finansavimas bus naudojamas keliams ir gatvėms atnaujinti, susisiekimui su pramoninėmis teritorijomis gerinti bei infrastruktūrai šalia laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) plėtoti [1].

„Investuotojui svarbu ne tik rasti tinkamą sklypą – svarbu, kad jame būtų galima kuo greičiau pradėti veiklą. Jei iki teritorijos nėra patogaus privažiavimo ar trūksta kitos būtinos infrastruktūros, net ir perspektyvi investicija gali sustoti dar neprasidėjusi.

Todėl finansavimą skiriame konkrečioms savivaldybių problemoms spręsti ir investiciniams sklypams parengti taip, kad jie atitiktų verslo poreikius. Siekiame, kad iki 2030 metų bent 30 proc. naujų investicijų pasiektų būtent Lietuvos regionus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Didžiausia finansavimo dalis – daugiau kaip 2,3 mln. eurų – atiteks Kauno rajono savivaldybei ir bus panaudota tolesnei Kauno LEZ infrastruktūros plėtrai, siekiant didinti verslui parengtų sklypų pasiūlą.

Daugiau kaip 2 mln. eurų dviem projektams numatyta Marijampolės savivaldybėje. Beveik 1,83 mln. eurų bus panaudota viešajai infrastruktūrai gerinti, o dar beveik 177 tūkst. eurų – Marijampolės LEZ esančiam žemės sklypui sutvarkyti.

Investicijos pasieks kelius ir gatves skirtinguose šalies regionuose

Reikšminga finansavimo dalis numatyta ir Tauragės bei Plungės rajonams, kuriuose investicijų pritraukimui svarbių teritorijų pasiekiamumą ketinama gerinti atnaujinant esamą kelių infrastruktūrą. Tauragės rajono savivaldybei skirta daugiau kaip 1,07 mln. eurų Ližių gatvės dalies ir privažiuojamojo kelio kapitaliniam remontui, o Plungės rajonui beveik 944 tūkst. eurų numatyta Sodžiaus gatvės Macenių kaime atnaujinimo darbams.

Panevėžio mieste dviem infrastruktūros projektams bus skirta iš viso 900 tūkst. eurų, iš kurių 500 tūkst. eurų numatyta Nemuno gatvėje esančio tilto per Nevėžį kapitaliniam remontui, o likę 400 tūkst. eurų – Pušaloto gatvei atnaujinti. Šiais projektais siekiama pagerinti ne tik kasdienį susisiekimą, bet ir prie investicijoms tinkamų teritorijų esančią infrastruktūrą, nuo kurios būklės gali priklausyti jų patrauklumas verslui.

Finansavimo sulauks ir Kaišiadorių bei Mažeikių rajonai. Kaišiadorių rajono savivaldybei daugiau kaip 474 tūkst. eurų skirta infrastruktūrai, vedančiai iki investicinio žemės sklypo Pramonės gatvėje, vystyti, o Mažeikių rajonui numatyta beveik 390 tūkst. eurų Montuotojų gatvės kapitaliniam remontui bei pėsčiųjų ir dviračių takams įrengti.

Investicijos pasieks ir Klaipėdos regioną, kur beveik 70 tūkst. eurų bus panaudota susisiekimui Gargždų pramoninėje teritorijoje gerinti. Klaipėdos miesto savivaldybei skirta dar daugiau kaip 40 tūkst. eurų Švepelių sankryžai rekonstruoti, taip siekiant užtikrinti patogesnį susisiekimą su Klaipėdos LEZ.

Sutvarkyta infrastruktūra turėtų padėti pritraukti daugiau verslo

Skirdama finansavimą savivaldybių infrastruktūrai ministerija siekia, kad potencialiems investuotojams siūlomos teritorijos būtų ne tik tinkamos pagal savo vietą ar dydį, bet ir realiai parengtos verslo veiklai. Patogus privažiavimas, sutvarkytos gatvės ir išplėtota aplinkinė infrastruktūra gali turėti didelę reikšmę įmonėms renkantis, kuriame šalies regione įgyvendinti planuojamą investicinį projektą.

Tikimasi, kad infrastruktūros gerinimas sustiprins regionų galimybes konkuruoti dėl Lietuvos ir užsienio investuotojų, o įgyvendinti verslo projektai ilgainiui prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo ir vietos ekonomikos augimo. Finansavimas skiriamas pagal priemonę, kurios pagrindinis tikslas – kurti konkurencingesnę investicijų pritraukimo aplinką ir paskatinti tiek tiesiogines užsienio, tiek vietos verslo investicijas.

Ilgalaikis tikslas taip pat orientuotas į tolygesnį investicijų pasiskirstymą visoje šalyje – iki 2030 metų siekiama, kad bent 30 proc. naujų investicijų pasiektų Lietuvos regionus.