I. Ruginienė neatmeta specialaus skrydžio lietuvių evakuacijai iš Artimųjų Rytų

Vyriausybė renka informaciją apie Artimuosiuose Rytuose esančius Lietuvos piliečius

Vyriausybės spaudos konferencijoje trečiadienį premjerė I. Ruginienė pranešė, kad yra renkama informacija apie Artimuosiuose Rytuose esančius Lietuvos piliečius ir vertina galimus pagalbos scenarijus. Pasak premjerės Ingos Ruginienės, darbas pradėtas dar savaitgalį, kai buvo pradėta registruoti regione esančius lietuvius.

„Darbas prasidėjo dar savaitgalį, kuomet jau šiandien galim pasakyti, kad turime iš įvairių šalių, ne tik Jungtinių Arabų Emyratų, bet ir iš aplinkinių šalių užsiregistravusius žmones, kurie yra tenais“, – sakė premjerė.

Anot jos, registruojasi skirtingų situacijų žmonės: vieni nori tik gauti informaciją apie situaciją regione, kiti svarsto galimybę grįžti į Lietuvą.

„Vieni užsiregistravo, kad gautų informaciją, kiti užsiregistravo, nes nori išvykti namo“, – sakė I. Ruginienė.

Premjerė taip pat išsakė kritikos dėl Lietuvos diplomatinių atstovybių darbo su piliečiais regione ir teigė, kad ambasados turėtų aktyviau su jais bendrauti.

„Kas man ne visai patinka – jau turėjau pokalbį su Užsienio reikalų ministru, kad galėtų ambasada aktyviau ir labiau dirbti su žmonėmis“, – sakė ji.

Lietuva neatmeta galimybės organizuoti evakuacinį skrydį Lietuvos piliečiams

Premjerė pabrėžė, kad Vyriausybė yra pasirengusi įvairiems scenarijams, įskaitant ir galimą specialų skrydį lietuviams pargabenti iš regiono.

„Jeigu reikės, mes esame visiškai pasirengę išsiųsti lėktuvą, evakuoti arba parsivežti mūsų Lietuvos piliečius“, – sakė I. Ruginienė.

Pasak jos, sprendimai priklausys nuo situacijos ir pačių žmonių poreikių, nes dalis lietuvių nori palikti regioną, o kiti kol kas renkasi palaukti.

Vyriausybė taip pat pabrėžė, kad evakuacijos atveju pirmiausia būtų padedama labiausiai pažeidžiamiems žmonėms.

„Mes prioritetą teikiame jautriausioms grupėms – vaikams, pažeidžiamiems, pagyvenusiems, sergantiems“, – sakė premjerė.

Premjerė taip pat priminė, kad lietuviai gali kreiptis pagalbos visą parą veikiančiais kanalais.

„Yra atidarytos dvi linijos – viena ambasados, kita karštoji linija, kur žmonės gali skambinti visą parą ir kreiptis dėl pagalbos ir informacijos“, – sakė ji.

Evakuacijos planai derinami su Europos Sąjungos šalimis

Pasak premjerės, Lietuva savo veiksmus koordinuoja su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Tokia koordinacija reikalinga siekiant užtikrinti saugų ir organizuotą piliečių išvykimą iš regiono. Ji paaiškino, kad valstybės derina veiksmus ir skrydžių planavimą, nes dėl saugumo situacijos oro erdvė regione veikia ribotai.

„Šiuo metu oro erdvė yra uždaryta, atidaroma tik tam tikrais tarpais“, – sakė premjerė.

Pasak jos, valstybės taip pat planuoja konkrečius laiko intervalus, kada galėtų išgabenti savo piliečius.

„Kiekviena šalis turi tam tikrą laiko tarpą, kada gali išvežti savo žmones“, – sakė ji.

Premjerė taip pat pažymėjo, kad evakuacija nebūtinai reikštų tik grįžimą į Lietuvą – kai kuriais atvejais žmonės galėtų būti perkelti ir į saugesnes regiono šalis.

Sprendimai dėl evakuacijos priklausys nuo greitai besikeičiančios situacijos regione

Premjerė pabrėžė, kad konfliktas regione yra dinamiškas, todėl sprendimai turi būti priimami nuolat vertinant saugumo situaciją. Pasak premjerės, Vyriausybė jau yra parengusi skirtingus veiksmų scenarijus, kurie būtų taikomi priklausomai nuo situacijos.

„Mes savo ruožtu iš Vyriausybės pusės esame susidėlioję algoritmus, kurie bus pritaikyti priklausomai nuo besivystančios situacijos“, – sakė I. Ruginienė.

Paklausta apie galimas kompensacijas lietuviams, kurie dėl konflikto įstrigo viešbučiuose ar patyrė papildomų išlaidų, premjerė teigė, kad šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas pagalbai ir saugiam žmonių išvykimui.

„Šiai dienai mūsų visos mintys yra ir veiksmai sukoncentruoti į pagalbos priemones, esančias čia ir dabar“, – sakė premjerė.