I. Ruginienė užsienio žiniasklaidai prakalbo apie Lietuvos Planą B

Lietuvos „planas B“: ruoštis dienai, kai JAV karių Europoje gali būti mažiau

„Politico“ praneša, kad Lietuva rengia vadinamąjį „planą B“ tuo atveju, jei ateityje nebegalėtų taip stipriai remtis JAV karių buvimu regione. Apie tai leidiniui kalbėjo ministrė pirmininkė Inga Ruginienė. [1]

„Mums reikia Europos šalių ginkluotųjų pajėgų ir JAV karių“, – sakė ji Axel Springer leidinių tinklui, kuriam priklauso ir „Politico“.

Premjerė taip pat pabrėžė: „Tačiau niekada nežinai, kas gali nutikti. Todėl absoliutus prioritetas turėtų būti stiprinti Europos Sąjungą ir suprasti, kad tai yra Europos ginkluotosios pajėgos – ne Lietuvos, ne Latvijos, ne Ispanijos, ne Vokietijos.“

Kaip teigiama leidinyje, Lietuva šiuo metu yra saugoma NATO pajėgų, kurioms vadovauja apie 5 tūkst. karių turinti Vokietijos šarvuotoji brigada. Taip pat šalyje rotacijos principu dislokuojami JAV kariai, kurie treniruojasi kartu su Lietuvos ir kitų sąjungininkų pajėgomis.

Premjerė teigė: „Tikiuosi, kad išlaikysime JAV ginkluotąsias pajėgas Lietuvoje. Kalbant apie saugumą, negalime žaisti žaidimų. Mano nuomone, tiek Europos, tiek Amerikos interesas yra rodyti stiprybę.“

JAV gynybos peržiūra kelia klausimų dėl ateities karių dislokavimo Europoje

„Politico“ rašo, kad neapibrėžtumas kyla dėl JAV administracijos rengiamos naujos pajėgų dislokavimo peržiūros. Ši peržiūra nustato, kur ir kiek JAV karių bus dislokuota bei kokias misijas jie vykdys.

Jame teigiama, kad 2026 metų JAV Nacionalinėje gynybos strategijoje nurodoma, jog NATO sąjungininkai turėtų prisiimti „pagrindinę atsakomybę“ už Europos konvencinę gynybą. JAV vaidmuo apibūdinamas kaip „esminis, bet labiau ribotas“.

Tai, kaip pažymi „Politico“, gali reikšti galimą JAV karių skaičiaus mažinimą Europoje. Dėl to Lietuva, kaip ir kitos regiono valstybės, svarsto atsarginį variantą. „Mes tikime stipria NATO“, – sakė I. Ruginienė.

Ji pridūrė: „Tuo pačiu turime labai sunkiai dirbti, kad sustiprintume Europos Sąjungą.“

Leidinys taip pat atkreipia dėmesį, kad 2026 metų biudžete Lietuva gynybai skyrė 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai sudaro maždaug ketvirtadalį visų valstybės išlaidų ir yra viena didžiausių dalių NATO.

„Planą B“ Lietuva sieja su didesniu Europos vaidmeniu ir greitesniais sprendimais

„Politico“ pažymi, kad dėl abejonių dėl JAV įsipareigojimų NATO, Vokietijos brigados buvimas Lietuvoje įgauna didesnę reikšmę. „Vienas iš mūsų prioritetų yra Vokietijos brigados dislokavimas“, – sakė premjerė.

Leidinys taip pat primena apie Suvalkų koridorių – siaurą teritoriją tarp Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities, jungiančią Baltijos šalis su Lenkija ir likusia NATO teritorija. Karo planuotojai jau anksčiau yra įspėję, kad krizės atveju Rusija galėtų bandyti užimti šį ruožą ir taip apsunkinti sąjungininkų pastiprinimą.

„Net jei turime stiprią sąjungą ir galioja 5-asis straipsnis, suprantame, kad trumpą laiką iš pradžių būtume vieni“, – teigė I. Ruginienė.

Ji pridūrė: „Tuo momentu viskas koncentruotųsi Lietuvoje. Todėl mes ruošiamės būtent tokiai situacijai – ir todėl labai vertiname, kad Vokietijos ginkluotosios pajėgos yra Lietuvoje ir kad NATO struktūros jau yra šalyje.“

Kalbėdama apie „planą B“, premjerė sakė: „Mums reikia plano B. Turime kalbėti apie tai, kaip galime užtikrinti savo saugumą kaip Europos regionas ir kaip galime greičiau priimti sprendimus – ypač kai kas nors ES turi veto teisę.“

„Politico“ apibendrina, kad Lietuva siekia išlaikyti stiprią NATO kaip pagrindinį scenarijų, tačiau kartu nori turėti aiškesnį europinį atsarginį planą tuo atveju, jei transatlantinė parama susilpnėtų.

Reakcijos Lietuvoje ir NATO: ragina ne dramatizuoti, bet primena JAV svarbą

Premjerės pareiškimai apie galimus A, B ir C planus valstybės saugumui užtikrinti sulaukė reakcijų Seime. Po interviu, kuriame ji kalbėjo apie atsarginius scenarijus NATO subyrėjimo atveju, opozicinių frakcijų vadovai paragino ministrę pirmininkę šiuos planus pristatyti ir bendro posėdžio metu. Jų teigimu, tokio pobūdžio pareiškimai reikalauja aiškesnio paaiškinimo ir platesnės politinės diskusijos. [2]

Savo ruožtu prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis atsargiai reagavo į šiuos pareiškimus. Jo teigimu, „NATO vis dar egzistuoja, tad nereikėtų bėgti įvykiams už akių.“ Prezidentūra iš esmės akcentavo, kad Aljansas veikia, todėl spekuliuoti apie jo subyrėjimą šiuo metu nėra pagrindo.

Tuo metu NATO generalinis sekretorius Markas Rutte yra perspėjęs, kad „Europa nepajėgi apsiginti be JAV.“ Jis tai pareiškė kilus diskusijoms apie galimą didesnę Europos strateginę autonomiją ir įtampą dėl Grenlandijos klausimo. Šis pasisakymas primena, kad net kalbant apie stipresnį europinį vaidmenį, JAV karinis buvimas išlieka esminis saugumo veiksnys.