I. Segalovičienė: esame kritiniame taške, kai pensijų kaupimo sistemą turime keisti

I. Segalovičienė tvirtina, kad pensijų kaupimo sistemą turime keisti

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad šiuo metu pensijų kaupimo sistema yra kritiniame taške ir ją būtina keisti. Anot jos, sistema turi tapti ne verčiančia, o motyvuojančia žmones kaupti.

„Svarbu priimti tą faktą, kad sistema turi pasikeisti. (...) Šiandien įvairiausiais aspektais matome sistemos neatitikimą žmonių lūkesčiams. Tiek tiems, kurie jau kaupia, tiek tiems, kurie ateityje turėtų kaupti, nes pasiryžtančių eiti į kaupimą tikrai yra mažai, matome tą su kiekvienu kvietimu“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo I. Segalovičienė.

„Prezidentūra gauna begalę žmonių laiškų, kreipimųsi, skundų. Prezidentas dirba regionuose, kur benuvažiuotume, neapsieinama be šito klausimo. Žmonės turi labai racionalių argumentų. (...) Yra visas paketas priežasčių, kad sistemą turėtume keisti. Esame kritiniame taške, kai ją reikia keisti“, – tvirtino ji, pažymėjusi, kad sistemą reikia daryti patrauklesne, lankstesne ir ne verčiančią, bet motyvuojančia žmones kaupti.

Žmogus turi gauti galimybę pasinaudoti sukauptomis lėšomis

I. Segalovičienė aiškino, kad šalies vadovo esminis siūlymas – vadovaus Konstitucinio Teismo sprendimu ir sukurti sąlygas žmonės išeiti iš pensijų kaupimo sistemos bei pasiimti lėšas.

„Prezidento pagrindinis, bazinis siūlymas, (...) kaip ir Konstitucinis Teismas pasakė, kad turime sukurti tokias sąlygas, jog žmogus turėtų teisę pasitraukti iš sistemos, pasiimti pinigus ir išeiti. Bet tam, kad sistema būtų lanksti, mūsų įsitikinimu reikia sudaryti sąlygas, kad žmogus galėtų pasinaudoti dalimi lėšų, bet pasilikti toliau kaupti sistemoje“, – teigė prezidento patarėja.

„Matytume kombinaciją tų dviejų dalykų – sąlygos atveju, kai gali pasiimti ir išeiti, bet, kai tau yra sunki situacija, asmeninės aplinkybės, gali pasiimti dalį lėšų ir toliau pasilikti kaupti“, – aiškino ji ir pridūrė, kad žmogus yra racionali būtybė, kuri pasinaudos lėšomis tuomet, kada jai reikės.

Automatinis įtraukimas gali būti peržiūrimas, svarstytina idėja žmones įtraukti nuo 21-erių metų

Šalies vadovo patarėja sako, kad daugelis žmonių nėra patenkinti automatiniu įtraukimų į pensijų kaupimo sistemą, nes nori būti „savo sprendimo šeimininkais“. Anot jos, galima būtų svarstyti ir idėją į sistemą įtraukti žmones nuo 21-erių metų.

„Svarbus variantas, kuris ne kartą yra nuskambėjęs, ir sutarimas tikrai jaučiasi, t.y. palikti žmogui laiko, jeigu būtų paliktas automatinis įtraukimas toks, kaip yra, kad per tris mėnesius pradėjęs kaupti ir pamatęs, kiek realiai nuo atlyginimo nuskaičiuojama, žmogus įsivertintų ir dar galėtų sugrįžti“, – sakė I. Segalovičienė.

„Vertėtų pasvarstyti ir dėl jaunimo, ar neverta daryti automatinio įtraukimo daryti nuo 21-erių metų“, – tikino ji.

Valstybės valdomas pensijų fondas galėtų didinti žmonių pasitikėjimą

Galiausiai I. Segalovičienė kalbėjo, kad svarstytina yra ir idėja įkurti valstybės valdomą pensijų fondą, nes toks sprendimas galėtų lemti didesnį žmonių pasitikėjimą sistema.

„Valstybės valdomo pensijų fondo pasiūlymas yra svarstytinas, turintis savo motyvų. Jis atliepia pagrindinį prezidento išsakytą principą, kad turi būti didinamas pasitikėjimas, patrauklumas, motyvacija. Yra žmonių, kuriems valstybinės struktūros kelia didesnį pasitikėjimą, tą turime matyti ir suprasti“, – kalbėjo prezidento patarėja.

„Yra antrosios pensijų pakopos pakeitimai, kurie galėtų būti atlikti pakankamai greitai, ir yra struktūriniai, ilgalaikiai, kaip fondas, darbdavių įtraukimas. Labai svarbu būtų, kad mes dėl struktūrinių sprendimų neapleistume svarbių smulkesnių, detalesnių pakeitimų, kurių žmonės laukia ir kurių reikia“, – teigė ji.

Konstitucinis teismas nusprendė: ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją

Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.

Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 9,1 mlrd. eurų, iš kurių – 2,9 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.

Parengta remiantis elta.