Į svarbius valstybinius postus vietoj senų bebrų – jaunesni bebriukai

Laisvės partijos valdomuose „Lietuvos geležinkeliuose“ – A. Armonaitės artima draugė

Vakarų į Lietuvą įpūsti turėjusi Laisvės partija pučia senas švogerizmo vertybes, pagal kurias vertinamos ne asmeninės pastangos, bet turimi ryšiai ir pažintys. Matyt, suvokdami, kad jau į pabaigą artėja kadencija, „laisviečiai“ ėmėsi įsitvirtinimo svarbiuose postuose politikos (matyt, sėkmingai to išmokę iš konservatorių) ir prisiminė senokai matytus draugus, kad per juos ir toliau galėtų skleisti savo vakarietiškas idėjas. Į Lietuvos geležinkelių direktorės postą įtaisius Laisvės partijai priklausančio viceministro žmoną bei ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės draugę, sukruto net ir žurnalistas Edmundas Jakilaitis, įvertinęs, kad „senus bebrus keičia jauni“.

Skandalas kilo, kai paaiškėjo, kad „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore paskirta Agnė Belickaitė, kuri pakeitė iki šiol šias pareigas ėjusį Mantą Dubauską. Netruko paaiškėti, kad minima A. Belickaitė ne šiaip specialistė „iš gatvės“ – jos sutuoktinis – ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, neslepiami ir ryšiai su ministre A. Armonaite [1].

Ryšių čia netrūksta ir taip – „Lietuvos geležinkeliai“ yra pavaldūs Susisiekimo ministerijai, kuriai vadovauja „laisvietis“ Marius Skuodis. Tačiau nepaisant visų ryšių ir švogerizmo, LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas įsitikinęs – valstybės valdoma įmonė žengia sparčiu žingsniu į Vakarus ir įgyvendina „beprecedentę veiklos diversifikaciją ir transformaciją“.

Pati A. Belickaitė tvirtino nematanti problemos, kad ją supa įvairiausi ryšiai ir teigė, jog jau daugiau nei dešimtmetį yra strateginės komunikacijos profesionalė, tad savo turimomis kompetencijomis eiti šias pareigas net neabejoja.

Anot jos, dėl šio posto varžėsi 36 kandidatai, o „Lietuvos geležinkeliai“ naujo korporatyvinių reikalų direktoriaus esą ieškojo 2,5 mėnesio.

Ministrė A. Armonaitė, komentuodama šią situaciją teigė apskritai nežinojusi apie A. Belickaitės kandidatūrą į šias pareigas, o tuo labiau – laimėjimą. Politikė kaltino tą įsišaknijusį lietuvių požiūrį, kad norint daryti karjerą, būtinai „kažkas turi kažkur įkišti“.

Laikai nesikeičia – senus bebrus keičia jauni

Į tokią naujieną sureagavęs žurnalistas Edmundas Jakilaitis šį kartą nenulaikė liežuvio už dantų ir tėškė tiesiai į Laisvės partijos paširdžius, teigdamas, kad aprėpti kiek tik įmanoma, skatina suvokimas, kad valdžioje esi paskutinį kartą.

Kaip pavyzdį jis paminėjo Laisvės partijos kontroliuojamą Susisiekimo ministeriją, kuriai vadovauja jos pačios paskirtas ministras. O štai, atėjus laikotarpiui, kai reikia išsirinkti žmogų, užimsiantį vadovaujančias pareigas, į ministerijai pavaldžią įmonę nuspręsta sodinti ne bet ką, o savus.

„LTG Korporatyvinių reikalų direktorė – partijos valdybos nario, ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministro Vinco Jurgučio žmona ir partijos pirmininkės artima draugė. Vis dar tikiu, kad bebrų laikas praeis“, – savo feisbuko paskyroje pareiškė E. Jakilaitis.

Jei kažkas iš šeimos narių eina į politiką, teks daryti kompromisus

Proga pasisakyti šia tema pasinaudojo ir „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas, pasitelkęs ir šiek tiek informacijos apie pačią situaciją. Jis teigė šiek tiek pažįstantis A. Belickaitę ir galintis sakyti, kad tai – tikrai aukšto lygio profesionalė. Visgi jis nežino, ar ten, kur ji laimėjo konkursą, reikia nusimanyti apie traukinius ir ar ji apie juos nusimano.

Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo atveju nėra ir jokių įrodymų apie nepotizmo apraiškas – kol kas, pasak jo, atrodo, kad vyko „normali atrankos procedūra“, kurią vedė tarptautinė atrankos agentūra. Tad nėra įrodymų ir apie tai, kad A. Armonaitė ar M. Skuodis ką nors apie tai žinojo.

Bandymų nuslėpti A. Belickaitės paskyrimą į tokį svarbų postą taip pat esą nebuvo, mat apie tai iškart pranešė žiniasklaida.

Tačiau žurnalistas nepagailėjo kritikos ir pačiai A. Belickaitei – nejaugi prieš kandidatuojant į tokį postą nebuvo susimąstyta apie tai, kaip laimėjus konkursą viskas pasirodys visuomenės akyse. Jo nuomone, jei vienas iš sutuoktinių jau yra politikoje, antram ten – ne vieta, tad verčiau derėtų savirealizacijai pasirinkti privatų sektorių. Arba eiti į tą patį viešąjį, tik pasirinkti sritį, kuri būtų toli nuo šeimos interesų.

„Ir jeigu jūs apie tai nepagalvojot – esat naivūs. O jeigu pagalvojot – bet nusprendėt, kad vyro kadencija baigsis kitais metais, šeimą maitins geležinkelių pinigai – tada jau prastai.

Ir aš suprantu, kad jauni, kad savi, kad faini, norisi apginti. Bet primenu, koks beprotiškas triukšmas buvo, kai Skvernelio žmona įsidarbino Orlene. Ir tikrai ne korporatyvinių reikalų direktore“, – savo paskyroje rašė A. Tapinas.

Panašu, kad saviems susiveikti papildomų pajamų padėjo ir nacionalinis transliuotojas

O štai dar vienas akmuo į nacionalinio transliuotojo (LRT) daržą – nepriklausoma turinčios išlikti valstybinės televizijos organizuojamus konkursus, pasirodo, taip pat laimi savi. Neseniai paaiškėjo, kad mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikoma įstaiga 2021 m. neskelbiamos apklausos būdu įvykdė net 771 pirkimą, o kai kurių pirkimų suma viršijo net šimtą tūkstančių eurų.

Nemenkai atseikėta ir už radijo programą „Santara“ (20 tūkst. 202 eurai), už „Dokumentiniai filmai ir serialai“ (20 tūkst. eurų), „Vaidybiniai filmai ir serialai“ (tris kartus po 58 tūkst. eurų), už laidą „Svarbi valanda“ (13 tūkst. 750 ir 50 tūkst. eurų), už laidą „Ryto suktinis su Zita Kelmickaite“ (15 tūkst. 200 eurų, 1329 eurai, 31 tūkst. 160 eurų), o pinigai, pasirodo, per kelias dienas buvo išmokėti vienam fiziniam asmeniui.

Paaiškėjo ir tai, kad laidų pirkimo konkursų laurus susižerdavo etatiniai LRT darbuotojai – pavyzdžiui, televizijos laidų vedėjas Ignas Krupavičius, buvusi laidų vedėja Ugnė Siparė, kurios vyras dirbdamas LRT prodiuseriu, regis, dar ir bandė ne vieno konkurso laurus sužerti savo motinos Ugnės Siparienės valdomai įmonei „Idea Mecca“.

Portalui „Lrytas.lt“ taip pat pavyko išsiaiškinti ir tai, kad nacionalinis transliuotojas dosniai apdovanodavęs ir kitus savo darbuotojus, leisdavęs jiems papildomai prisidurti prie algos.

Štai buvęs LRT administracijos atstovas Giedrius Masalskis už laidų vedimą papildomai prie algos yra prisidūręs 6 900 eurų, LRT programų departamento vadovo Andriaus Korenkos sesuo Marija Korenkaitė už garsinimo paslaugas 2021 m. iš LRT gavo 3 tūkst. eurų [2].

Dar 2021 m. savo piniginę LRT pagalba papildė ir dabar jau LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka, kuriam už domeno nuomą buvo sumokėti 2 462 eurai. Maksimalią naudą išgręžti pavyko ir jo vadovaujamam universitetui, kuris 2020-aisiais už vaizdo klipų transliaciją ir reklamos internete pardavimą gavo 11 494 eurus.