I. Vėgėlė įspėja: planuojama sukurti „nelojalių“ piliečių sąrašą?

I. Vėgėlė: „Nelojalių“ sąrašas – turto areštas be teismo sprendimo

Praėjusią savaitę Seime netikėtai iš darbotvarkės buvo išbrauktas kontroversiškas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektas. Dokumentas, kuriam buvo žadamas „naujas požiūris“ kovojant su Rusija, sukėlė tikrą politinę audrą.

Pasak advokato ir Seimo nario Igno Vėgėlės, viešoje erdvėje pasipylę teiginiai, esą projektas buvo „per minkštas“ arba „per silpnas“, yra visiškas melas. Vėgėlė atskleidžia, kad dokumentas buvo kur kas radikalesnis, nei buvo pristatoma. Pasak jo, pagrindinė naujovė – sąrašas „nelojalių“ asmenų, kurių turtas, banko sąskaitos ir kiti aktyvai Lietuvoje būtų automatiškai „užšaldomi“ [1].

Tarp „nelojalių“ gali atsidurti ne tik Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, bet ir Lietuvos piliečiai, turintys „asmeninių, organizacinių, ekonominių, politinių ar finansinių ryšių“ su jais. Sąrašą sudarytų Užsienio reikalų ministerija, patvirtintų Vyriausybė, o sprendimui nereikėtų teismo sankcijos.

„Žmonės, kuriuos ponas Kaščiūnas pavadino nelojaliais, šiame projekte tiesiog praranda teisę valdyti savo turtą. Kol kas – tik turto areštas, bet… aš drąsiai sakau, kad ši formuluotė tiesiog perkelia Kaščiūno citatas į įstatymą“, – pabrėžia I. Vėgėlė.

Tai pažeistų teisinę valstybę ir sukeltų ginčą su Briuseliu

Pasak advokato, tokiu būdu pažeidžiami pagrindiniai teisinės valstybės principai, nes sprendimai priimami be teismo, o atsakomybė taikoma „už ryšius“, o ne konkrečius veiksmus.

Diskusijos dėl projekto aštrumą padidina ir klausimas, ar Lietuva gali viena imtis tokių priemonių, nepaisydama Europos Sąjungos. Pasak I. Vėgėlės, „vienašališki draudimai prekiauti rusiškomis prekėmis“ gali pažeisti ES teisę, o dėl to greičiausiai kiltų ginčas Briuselyje.

Anot I. Vėgėlės, nors Vyriausybė kol kas dokumentą atsiėmė, kalbos, kad jis dar gali grįžti jau kitą savaitę, tik aitrina politines aistras.

Prokuratūros prašoma ištirti Lauryno Kasčiūno pasisakymus dėl „nelojalių“ piliečių

Tuo tarpu birželio 12 d. Seimo narių grupė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydami ištirti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Lauryno Kasčiūno pasisakymus laidoje, kurioje buvo kalbama apie valstybės veiksmus karo atveju ir „nelojalių“ piliečių žudymą.

Parlamentarai atkreipia dėmesį, kad tokios kalbos gali pažeisti tarptautinę teisę, kuri aiškiai draudžia taikytis į civilius gyventojus. Anot jų, civilio nužudymas per karą gali būti priskiriamas karo nusikaltimams.

Kasčiūnas tokius veiksmus vertina kaip politinį spaudimą. Pasak jo, laidoje buvo kalbama tik apie diversines grupes ir priemones, kurių valstybė gali imtis per karą, remiantis Ukrainos patirtimi.

Į kontroversiją sureagavo ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, socialiniame tinkle suabejojęs, ar prokuratūra visais atvejais taiko vienodus vertinimo kriterijus.

Tuo tarpu praėjusią savaitę vienas gyventojas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl Lauryno Kasčiūno ir Gabrieliaus Liaudansko-Svaro pasisakymų apie „nelojalių piliečių žudymą“ tinklalaidėje, tačiau teismas atsakė, kad nors veika formaliai gali atitikti nusikaltimo požymius, ji nėra pakankamai pavojinga visuomenei, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ar traukiama baudžiamojon atsakomybėn.