Ieškoma būdų, kaip reguliuoti kormoranų ir probleminių vilkų gausą

Siūloma keisti kormoranų ir vilkų gausos reguliavimo tvarką

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų pakeitimus, kuriais keičiama kormoranų gausos reguliavimo tvarka bei leidimų paimti iš gamtos didelę žalą darančius ar pavojų keliančius vilkus ne medžioklės sezono metu išdavimo tvarka.

Ir šiuo metu gali būti išduodamas leidimas paimti iš gamtos didelę žalą darantį vilką, tačiau labai dažnai sumedžiojamas ne konkretus žalą ūkiniams gyvūnams padaręs vilkas. Tokia situacija susiklosto, nes medžiotojai neturi galimybių ištisomis dienomis budėti prie papjauto gyvulio ir laukti atsėlinančio vilko. Be to, atpažįstant ir išimant iš gamtos probleminį vilką, reikia turėti daugiau žinių apie vilko elgseną, jų šeimos sandarą.

Probleminis vilkas yra išimamas iš gamtos vilkams biologiniu požiūriu labai jautriu metu, kai vilkai veda ar augina jauniklius. Neteisingai išimtas atsitiktinis vilkas gali būti maitinantis jauniklius šeimos narys, todėl jį sunaikinus, gyvulių augintojų problema ne tik kad neišsispręstų, o gali ir padidėti, nes be maisto bus palikti jauni vilkai, neturintys patirties medžiojant laukinius žvėris.

Tikėtina, kad tokie jauni žvėrys pradėtų ieškotis lengviausio grobio – naminių gyvulių ar kaimo žmonių laikomų gyvūnų augintinių. Todėl probleminių vilkų išėmimas neturėtų būti paliktas vien mėgėjiškai medžiokle užsiimantiems asmenims.

Siekiama pasitelkti ekspertus

Siūlomais teisės aktų pakeitimais sukuriamos galimybės pasitelkti vilkų biologijos ir medžioklės ekspertus šiai užduočiai įvykdyti. Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo projekte siūloma numatyti, kad leidimas paimti iš gamtos vilką būtų išduodamas kvalifikuotam subjektui, kurį pasirinktų Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), atlikdama paslaugos viešąjį pirkimą. VSTT informuotų savivaldybes apie sutarties dėl probleminių vilkų paėmimo paslaugos sudarymą, apie paslaugos vykdymo teritoriją, trukmę ir kitas paslaugos sąlygas.

Teisės akte nustatomas reikalavimas, kad vilko, darančio didelę žalą ūkiniams gyvūnams, paėmimas iš gamtos būtų vykdomas ne toliau kaip 200 metrų nuo vilkų papjautų ūkinių gyvūnų gaišenų. Nustatomi tikslesni kriterijai, kad probleminiu vilku būtų laikomas vilkas, kuris užpuola ūkinius gyvūnus ar naminius augintinius per 30 pastarųjų kalendorinių dienų 3 ir daugiau kartų ir užpuolimo atvejai yra ne toliau kaip 20 km atstumu vienas nuo kito. Probleminiu vilku būtų laikomas ir vilkas, kuris pakartotinai, per ne ilgesnį kaip 7 dienų laikotarpį, prisiartina 30 metrų ar mažesniu atstumu prie žmonių arba puola ar sužeidžia žmogų.

Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka gana didelė. Per 2024 m. 8 mėnesius atlyginant vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą išmokėta 131 000 eurų.

Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo projekte taip pat siūloma numatyti kormoranų paėmimo iš gamtos metinių kvotų apskaičiavimo būdą. Naujas siūlomas skaičiavimo būdas leistų greičiau priimti sprendimus dėl leidimų išdavimo, sumažintų ginčų dėl leidimų galiojimo laikotarpio, kartu įvestų perinčių paukščių apsaugos elementus reguliuojant kormoranų gausą prie jų kolonijų. Kvotos būtų apskaičiuojamos įvertinus per 7 metus paimtų iš gamtos kormoranų metinį vidurkį kiekviename žuvininkystės ūkyje.

Apskaičiuota metinė kvota būtų padidinama arba sumažinama kiekvienam akvakultūros ūkiui tiek procentų, kiek padidėjo arba sumažėjo šalyje perinčių kormoranų populiacija, vertinant perinčių porų skaičiaus pokytį, lyginant su praėjusiais metais.

Būtų taikomi gausos reguliavimo ribojimai

Siūloma, kad kai kuriais atvejais būtų taikomi kormoranų gausos reguliavimo apribojimai. Jeigu žuvininkystės ūkio telkinio ribos yra arčiau kaip 5 km nuo veikiančios kormoranų kolonijos ribos ir 5 km atstumu nuo kolonijos ribos nėra kitų vandens telkinių, tinkamų maitintis jauniklius auginantiems didiesiems kormoranams, jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu (balandį-birželį) būtų leista panaudoti itin nedidelę dalį metinės kvotos.

Kasmet apie 15 žuvininkystės ūkių kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimų kormoranams paimti iš gamtos išdavimo: visi jie vykdo reguliavimą naudodami medžioklės įrankius ir alternatyvias žalos mažinimo priemones.

Per pastaruosius metus letaliu būdu (medžiojant) paimtų iš gamtos kormoranų skaičius, akvakultūros ūkių duomenimis, didėjo. 2021 m. paimti 3372 paukščiai, 2022 m. – 4719, 2023 m. – 6107.

Pasiūlymus dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki gruodžio 17 d.

Elta pranešimas.