Iki 2028 m. Lietuvoje veiks 9 dronų mokymo centrai: sieks parengti tūkstančius pilotų

Pilnamečiai gyventojai galės prisidėti prie valstybės saugumo mokindamiesi valdyti tikrus dronus

Lietuvoje startuoja naujas dronų valdymo ir konstravimo mokymų projektas, kurį įgyvendina Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Rugsėjį bus atidaryti pirmieji trys mokymų centrai Jonavoje, Tauragėje ir Kėdainiuose, o iki 2028 metų tokių centrų visoje šalyje iš viso bus devyni.

Projekto tikslas – stiprinti visuomenės, ypač moksleivių ir suaugusiųjų, kompetencijas bepiločių orlaivių valdymo ir inžinerijos srityse, kartu plėtojant pilietinio pasipriešinimo mokymus. Mokymus suaugusiesiems ves Lietuvos šaulių sąjunga kartu su Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra, kuri taip pat mokys vaikus nuo 3 iki 12 klasės [1].

Per vienerius mokslo metus kiekviename regione mokymuose dalyvaus apie 300 mokinių, kurie įvairiomis amžiaus grupėmis gilinsis į dronų pilotavimą, programavimą ir konstravimą – jauniausieji mokysis paprastų dronų valdymo per praktinius žaidimus, progimnazistai – FPV dronų pilotavimo ir programavimo pagrindų, o gimnazistai – pažangiausių 3D dalelių projektavimo bei FPV dronų konstravimo ir pilotavimo.

Įgytas žinias bus galima pasitikrinti varžybose

FPV dronai leidžia operatoriui realiu laiku matyti vaizdą iš drono kameros, kas padeda tiksliau valdyti orlaivius ir dalyvauti varžybose. Projekto įgyvendinime dalyvauja ne tik ministerijos, bet ir devynios savivaldybės, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei verslo atstovai.

Bendra investicijų suma siekia daugiau nei 3,3 mln. eurų, iš kurių Krašto apsaugos ministerija skirs virš 600 tūkst. eurų mokymo centrų įrangai, įskaitant valdymo ir vaizdo perdavimo sistemas, programinę įrangą bei edukacines mobiliąsias programas. Projekto koordinatorių teigimu, tokie mokymai ne tik suteikia techninių žinių, bet ir ugdo kūrybiškumą, problemų sprendimo įgūdžius bei atsakingą požiūrį į technologijas, todėl yra svarbūs tiek būsimiems inžinieriams, tiek aktyviems piliečiams.

Centrų atidarymas vyks etapais: po trijų pirmųjų centrų 2026 metais prisijungs Šiauliai ir Panevėžys, 2027 – Utena ir Telšiai, o 2028 – Klaipėda ir Marijampolė. Tokiu būdu Lietuva žengia svarbų žingsnį stiprinant technologinį švietimą ir pilietiškumą.

Lietuvai tobulėti dar tikrai yra kur: nėra efektyvių dronus aptinkančių ir neutralizuojančių sistemų

Dronai – naujoji karo realybė, kurią Lietuva privalo įveikti. Nuo Ukrainos mūšių fronto iki mūsų diskusijų Vilniuje – šios skraidančios mašinos tapo ne tik žvalgybos, bet ir smūgio įrankiu. Buvęs Lietuvos oro pajėgų vadas Jonas Marcinkus garsiai įvardino silpnąją vietą: neturime veiksmingų dronų aptikimo ir neutralizavimo sistemų, o bandymai prieš juos naudoti sunkiuosius kulkosvaidžius – tai tarsi gaudyti uodus patrankomis.

Tačiau situacija nėra beviltiška. Lietuva jau žengia į technologijų lenktynes – testuoja naujas dronų aptikimo ir blokavimo priemones, bendradarbiauja su NATO sąjungininkais ir mokosi iš tokių partnerių kaip Estija, kur šios sistemos jau veikia. Būdama aljanso nare, Lietuva turi neįkainojamą pranašumą – prieigą prie moderniausių technologijų ir žvalgybos, galinčių įspėti apie pavojų dar jam nepriartėjus prie mūsų sienų.

Gynybos biudžetas nuosekliai auga, o investicijos krypsta į radarus, modernias oro gynybos sistemas ir specializuotą įrangą. Tai reiškia, kad net jei šiandien dar nepasiekėme idealaus lygio, rytojaus Lietuvos dronų skydas gali būti visai kitokio stiprumo.

Dronų grėsmė – ne teorinė. Ji reali, matoma ir girdima kiekviename pranešime iš karo zonų. Klausimas tik vienas – ar spėsime prisitaikyti? Sprendžiant iš to, kaip greitai Lietuva perima NATO patirtį ir diegia naujas sistemas, atsakymas gali būti „taip“. Ir būtent tai gali lemti, ar danguje virš mūsų miestų skraidys draugiški sparnai, ar pavojingi šešėliai.