Iki prezidento rinkimų mažiau nei 8 mėnesiai: G. Nausėda susirūpino prastais keliais ir šeimų problemomis

Prezidentas sieks mažinti nelygybę ir remontuoti kelius

Artėjant prezidento kadencijos pabaigai Gitanas Nausėda staiga susirūpino ne tik narkotikų problema mokyklose, bet ir Lietuvoje gyvenančiomis šeimomis, jose augančiais vaikais ir prasta šalies kelių infrastruktūra. Kas žino, o gal gerovės valstybės kūrimui pavyks pamatus pakloti bent kadencijai einant į pabaigą.

Vyriausybės parengtame 2024 m. valstybės biudžeto projekte prezidentas pasigedo daugiau lėšų vaikams, šeimoms bei kelių infrastruktūrai bei tikino, kad teiks pasiūlymą taikyti šeimos mokesčio lengvatą.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė rugpjūčio pabaigoje savo pranešime teigė, jog šalies vadovas siūlo įvesti šeimos mokesčio lengvatą ir tokiu mažinti nelygybę bei neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) artinti prie minimalios mėnesinės algos (MMA) – kas vadinama strateginiu tikslu.

Kalbėdamas apie kelių finansavimą, šalies vadovas pažymėjo, kad reikia ieškoti galimybių didesniam šio sektoriaus finansavimui, nes to kas yra planuojama neužtenka kelių plėtrai ir modernizavimui. Šiuo metu beveik visos savivaldybės skundžiasi tragiška kelių būkle.

„Keliai svarbūs ne tik patys savaime, bet ir įgyvendinant švietimo ir sveikatos apsaugos reformas, nes jose daug kas pakabinta ant pavėžėjimo paslaugos. Jeigu ta paslauga negali būti normaliai suteikta dėl to, kad technika byra važiuodama duobėtais keliais, natūralu, kad šioje sistemoje atsiranda silpnoji grandis ir šiuo metu tai yra keliai“, – tvirtino prezidentas.

Finansų ministrė kritikuoja prezidento hipotetinį siūlymą

Tuo tarpu Finansų ministrė Gintarė Skaistė nepalankiai vertina Prezidentūros siūlomą šeimos mokesčio lengvatą. Pasak jos, Vyriausybės pasiūlytame mokesčių pakete buvo numatytos ir lengvatos, ir papildomų pajamų priemonės – jos buvo subalansuotos.

„Aš siūlyčiau tiesiog visiems, kurie nori papildomų mokesčių lengvatų, sugalvoti tuos šaltinius, atnešti į Seimą ir jie bus priimti. Prezidentūra siūlo hipotetinį šaltinį, kuris mūsų pakete jau buvo paskirstytas kitoms reikmėms“, – kategoriškai teigė G. Skaistė.

Ministrės nuomone, horizontalus neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas yra reikalingesnis ir teisingesnis, nei Prezidentūros siūloma lengvata.

„Papildomo NPD už vaikus sistemos buvo atsisakyta dar praeitoje kadencijoje ir įvesti vaiko pinigai. Jie kainuoja biudžetui pakankamai brangiai. 2024-ųjų metų biudžete vaiko pinigams mokėti yra numatyta apie 600 mln. eurų. Vaiko pinigai taip pat didėja, nes jie yra indeksuojami. Vaiko pinigai kiekvienam vaikui augs apie 10 eurų ateinančiais metais ir tie sprendimai taip pat kainuoja“, – kalbėjo ministrė.

Pasak jos turėti ir išmokų, ir mokesčių lengvatos priemones tiesiog nėra galimybių.

Prognozuojamas valdžios sektoriaus skolos augimas

Taip pat svarbu priminti, kad Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola išaugs iki 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Koalicijos partneriai „laisviečiai“ kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai. Švietimui biudžete kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų. Tuo tarpu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtino, kad Prezidentūra prieš siūlydama sprendimą turėtų nurodyti ir kiek toks sprendimas kainuotų biudžetui bei koks būtų numatomas pajamų šaltinis.

I. Segalovičienės paaiškinimu, pajamų šaltinis siūlomai šeimos mokesčio lengvatai yra progresyvumo modelis, numatomas mokesčių reformoje [1].