Iki rudens – nacionalinis kovos su dezinformacija planas, Seime – siūlymas ją kriminalizuoti

Vyriausybė rengia kovos su dezinformacija planą: dokumentą žada parengti iki rudens

Iki šių metų rudens Lietuva ketina turėti aiškų veiksmų planą, kaip sistemingai reaguoti į dezinformaciją ir informacines manipuliacijas. Tokį tikslą iškėlė vasario 12 dieną Kultūros ministerijoje darbą pradėjusi tarpinstitucinė darbo grupė. Ji suburta iš skirtingų valstybės institucijų atstovų, kurie savo veikloje tiesiogiai susiduria su informacinėmis grėsmėmis. Iniciatyva įgyvendina XX Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, orientuotas į valstybės atsparumo stiprinimą.

Kaip skelbiama, darbo grupei vadovauja kultūros viceministras dr. Viktoras Denisenko.

Pirmajame posėdyje daugiausia dėmesio skirta būsimo dokumento architektūrai – aptarta jo struktūra, prioritetinės kryptys ir darbo organizavimo modelis. Nuspręsta, kad planas turi būti orientuotas ne į situacijos aprašymą, o į konkrečius veiksmus, aiškų jų įgyvendinimą ir pamatuojamus rezultatų rodiklius. Iki plano parengimo darbo grupė rinksis kas dvi savaites, o vėliau, prasidėjus įgyvendinimo etapui, dirbs pagal poreikį. Svarbu tai, kad ta pati grupė koordinuos ir plano įgyvendinimą, siekiant užtikrinti sprendimų tęstinumą [1].

Rengiant planą bus vertinama ir tarptautinė patirtis, nors Lietuva neketina mechaniškai kopijuoti kitų valstybių modelių. Šiuo metu atskiras kovos su dezinformacija strategijas yra patvirtinusios tik kelios Europos šalys, tarp jų Airija ir Norvegija, tačiau pasirinktas kelias – kurti nacionaliniams poreikiams pritaikytą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad dezinformacija yra dinamiškas ir nuolat kintantis reiškinys, dokumentas bus kasmet peržiūrimas ir, esant poreikiui, atnaujinamas, kad išliktų aktualus ir veiksmingas.

Baltijos šalys ir Vokietija Taline atnaujino susitarimą dėl kovos su dezinformacija

Tuo tarpu sausio 29-ąją Baltijos šalys kartu su Vokietija pasirašė susitarimą stiprinti bendradarbiavimą didinant visuomenių atsparumą dezinformacijai. Taline pasirašyta deklaracija atnaujina dar 2015 metais keturių šalių užsienio reikalų ministerijų sudarytą memorandumą. Dokumentą pasirašė Lietuvos viceministras Vidmantas Verbickas, Vokietijos federalinės užsienio reikalų tarnybos valstybės sekretorius Bernhardas Kotschas, Estijos ir Latvijos URM atstovai [2].

Susitarimu šalys įsipareigojo bendromis pastangomis reaguoti į priešiškų valstybių vykdomą manipuliavimą informacija, įskaitant istorinį revizionizmą. Pabrėžiama, kad tokios veiklos kelia grėsmę Europos saugumui ir daro neigiamą poveikį demokratijoms, todėl būtinas glaudesnis koordinavimas ir praktinių priemonių stiprinimas.

Vizito metu V. Verbickas taip pat susitiko su Estijos ir Vokietijos atstovais, aptarė tolesnes bendras iniciatyvas. Lietuvos pusė akcentuoja siekį plėtoti bendradarbiavimą su Vokietija kovojant su dezinformacija, stiprinant nepriklausomą žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę. Vokietijos remiama Atsparumo iniciatyva pastarąjį dešimtmetį tapo svarbia platforma Baltijos šalių atsparumui priešiškai informacijai didinti.

Konservatoriai siūlo kriminalizuoti dezinformaciją ir įpareigoti „Facebook“ šalinti turinį

Dar lapkričio mėnesį Seimo opozicijoje esantys konservatoriai pasiūlė įstatymų paketą, kuriuo siekiama kriminalizuoti dezinformacijos kūrimą ir skleidimą. Pataisos numato administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, keičiamą dezinformacijos apibrėžimą bei įpareigojimus socialinėms platformoms šalinti pavojingą turinį.

Parlamento narys Vytautas Kernagis teigia, kad iniciatyva parengta kartu su Nacionaliniu krizių valdymo centru, Valstybės saugumo departamentu ir kitomis institucijomis, kurios iki šiol neturėjo pakankamų teisinių įrankių veikti greitai. Siūloma suteikti daugiau galių ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai – ji galėtų nurodyti pašalinti konkretų turinį, o sprendimai būtų skundžiami teismui.

Viena iš iniciatyvos autorių Daiva Ulbinaitė sako, kad Lietuva informacinio karo sąlygomis veikia „teisinio vakuumo“ aplinkoje. Anot jos, priešiškos valstybės išnaudoja socialinius tinklus, automatizuotas paskyras ir dirbtinį intelektą, todėl būtina numatyti prievolę platformoms bendradarbiauti su valstybės institucijomis. Nevykdant nurodymų būtų taikoma administracinė atsakomybė. Pataisų rengėjų teigimu, tai būtinas žingsnis stiprinant šalies informacinę gynybą.

Iš tiesų – ta pati cenzūra tik kitame amplua?

Tuo tarpu nors šio įstatymų pakeitimo projekto iniciatoriai teigia siekiantys sustiprinti valstybės atsparumą hibridinėms atakoms, o institucijoms suteikti daugiau įrankių kovai su melaginga informacija, oponentai įspėja, kad siūlomas modelis gali peržengti pavojingą ribą. Projekte numatomas platus dezinformacijos apibrėžimas, baudžiamoji atsakomybė bei pareiga socialinėms platformoms šalinti „pavojingą turinį“, o tai, kritikų vertinimu, sudaro prielaidas subjektyviam informacijos vertinimui.

Teisininkai ir dalis žiniasklaidos atstovų kelia klausimą, ar tokios nuostatos faktiškai nereikštų cenzūros mechanizmo įtvirtinimo. Jei sprendimą, kas laikytina dezinformacija, priimtų valstybės institucijos, o už turinio nepanaikinimą grėstų sankcijos, atsirastų rizika, kad būtų slopinamos ne tik melagingos žinios, bet ir valdžiai nepalankios nuomonės.

Kritikai pabrėžia, kad kovojant su propaganda svarbu nepanaikinti esminio demokratijos principo – žodžio laisvės – ir neįtvirtinti precedento, kuris leistų politinei valdžiai kontroliuoti viešąją erdvę.