Iki vasaros pabaigos dar galima papildyti namų vaistinėlę: ką rinkti Lietuvos miškuose?

Lietuvos miškuose augančias vaistažoles verta rinkti dar prieš šaltąjį sezoną

Miškas vasarą lepina ne tik uogomis ir grybais. Čia galima rasti ir vaistažolių, kuriomis verta pasirūpinti dar prieš prasidedant šaltajam sezonui.

Tinkamai surinktos ir išdžiovintos vaistažolės gali būti naudingos visus metus. Jos gali papildyti kasdienius arbatos ritualus, praturtinti namų atsargas ir leisti mėgautis natūraliais miško skoniais bei aromatais.

Valstybinių miškų urėdijos gamtotvarkos specialistė Gintarė Karelina sako, kad Lietuvos miškuose auga daug vaistinių augalų, nuo seno vertinamų dėl savo savybių ir įvairaus panaudojimo. Pasak G. Karelinos, atsakingai surinktos vaistažolės gali praturtinti namų atsargas ir tapti natūraliu pasirinkimu kasdienai.

Vaistažoles geriausia rinkti saulėtą dieną, nudžiūvus rytinei rasai

Vaistažoles geriausia rinkti saulėtą dieną, kai nuo augalų jau būna nudžiuvusi rytinė rasa. Rinkti reikėtų tik gerai pažįstamus augalus.

Prieš džiovinimą vaistažolių plauti nerekomenduojama. Pakanka pašalinti pažeistas ar nešvarias augalo dalis.

G. Karelina pabrėžia, kad džiovinimas yra ne mažiau svarbus nei pats rinkimas. Netinkamai džiovinami augalai gali prarasti dalį savo vertingųjų savybių.

Vaistažoles rekomenduojama džiovinti gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Augalus geriausia plonu sluoksniu paskleisti ant popieriaus, lino audinio ar medinių sietų ir kasdien lengvai pavartyti.

Liepžiedžiai, čiobreliai ir aviečių lapai dažnai renkami arbatoms šaltuoju metų laiku

Dalis Lietuvos miškuose augančių vaistinių augalų nuo seno naudojami įvairioms arbatoms ruošti. Ypač dažnai jie prisimenami šaltuoju metų laiku.

Viena geriausiai pažįstamų vaistažolių yra mažalapė liepa. Žydinčios liepos skleidžia saldų aromatą, vilioja bites, o jų žiedai dažnai renkami kvapniai arbatai.

Liaudies medicinoje liepžiedžių arbata tradiciškai vartojama prakaitavimui skatinti ir gerklės diskomfortui lengvinti. Kita gerai žinoma vaistažolė – paprastasis čiobrelis, dažniausiai augantis sausuose smėlinguose šlaituose, pakelėse, ant pylimų ir retuose pušynuose.

Iš čiobrelių ruošiama kvapni arbata, kuri tradiciškai siejama su kvėpavimo takų priežiūra. Ne mažiau vertingi ir paprastosios avietės lapai, kurie taip pat naudojami arbatoms ruošti ir nuo seno pasirenkami peršalimo laikotarpiu.

Renkant vaistažoles svarbiausia ne kiekis, o kokybė

G. Karelina primena, kad renkant vaistažoles svarbu ne kiekybė, o kokybė. Geriau prisirinkti mažiau, tačiau sveikų ir nepažeistų augalų.

Vaistažoles reikėtų rinkti švariose vietose, atokiau nuo intensyvaus eismo ar kitų taršos šaltinių. Tokios vaistažolės bus kokybiškesnės ir tinkamesnės namų atsargoms.

Renkant augalus svarbu skinti tik tuos, kuriuos žmogus tikrai atpažįsta. VMU taip pat primena rinkti tik tiek, kiek iš tiesų reikia.

Atsakingas elgesys padeda išsaugoti Lietuvos miškų biologinę įvairovę. Taip užtikrinama, kad miško gėrybėmis galės naudotis ir ateities kartos.

Raudonėlis ir jonažolė nuo seno naudojami kasdienėms arbatoms ruošti

Miško pakraščiuose ir saulėtose pamiškėse auga ne vienas aromatingas augalas, kurio arbata tradiciškai ruošiama kasdieniam vartojimui. Dalis tokių augalų liaudies medicinoje siejama ir su virškinimo funkcijos palaikymu.

Paprastasis raudonėlis lengvai atpažįstamas iš kvapnių lapų ir rausvai violetinių žiedų. Geriausia jį rinkti žydėjimo metu – liepos ir rugpjūčio mėnesiais.

Raudonėlių arbata dažniausiai vartojama virškinimui palaikyti. Tai vienas iš augalų, kuriuos iki vasaros pabaigos dar galima rinkti Lietuvos miškuose ir pamiškėse.

Dar vienas gerai pažįstamas augalas yra paprastoji jonažolė. Ryškiai geltoni jos žiedai, patrynus nusidažantys rausvai, padeda šį augalą lengviau atpažinti.

Dilgėlės ir pušų pumpurai gali papildyti kasdienę mitybą

Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir visavertis poilsis yra svarbiausi geros savijautos pagrindai. Juos gali papildyti ir įvairūs augalai, naudojami arbatoms ar kitiems gaminiams ruošti.

Didžioji dilgėlė vertinama dėl joje esančių vitaminų ir mineralinių medžiagų. Jaunus jos lapus rekomenduojama rinkti gegužės–liepos mėnesiais, kol jie dar švelnūs.

Iš dilgėlių lapų ruošiamos arbatos ar kiti gaminiai, tačiau jie tinka ne visiems. Asmenims, kuriems nustatytas padidėjęs kraujo krešumas arba yra alergija šiam augalui, prieš vartojimą rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Paprastosios pušies pumpurai nepriskiriami vaistažolėms, tačiau jie taip pat nuo seno renkami įvairiems naminiams gaminiams – arbatoms ar sirupams – ruošti. G. Karelina pabrėžia, kad vaistažolės negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo, bet atsakingai surinktos ir tinkamai paruoštos gali tapti natūralia kasdienių arbatos ritualų dalimi.

Giedrė Maskeliūnaitė
Komunikacijos skyriaus specialistė
Mob. +370 602 41778
giedre.maskeliunaite@vmu.lt
www.vmu.lt