ILTE stiprina kapitalą 412 mln. eurų: taps pilnaverčiu plėtros banku nepaisant paskolų šešėlių

Kapitalas didės per trejų metų laikotarpį

Plėtros bankas ILTE ruošiasi žymiam kapitalo sustiprinimui: Finansų ministerija siūlo per trejus metus įstatinį kapitalą padidinti 412 mln. eurų, kad 2028 metų pabaigoje jis siektų 765,44 mln. eurų. Iš šios sumos 300 mln. eurų būtų skirta valstybės biudžeto lėšomis po 100 mln. kasmet 2026–2028 m., o 112 mln. eurų – iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF), leidus pakeisti „Naujos kartos Lietuva“ planą.

Pirmoji injekcija numatyta jau 2026 m., iš jos beveik 79 mln. eurų bus skirta strateginėms žaliosioms investicijoms remti [1].

Tokiu kapitalo sustiprinimu ILTE turės užtikrinti finansavimą pelningiems projektams, kuriems komerciniai bankai nesuteikia pakankamai lėšų. Be to, 2026–2030 m. numatoma pritraukti bent 2,06 mlrd. eurų papildomų investicijų iš kitų finansuotojų.

Seimas taip pat palengvino banko veikimą – atleido jį nuo pelno mokesčio ir leido naudoti grįžusias nepanaudotas paskolų bei garantijų lėšas. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad šie sprendimai leis ILTE veikti kaip pilnavertis plėtros bankas, galintis prisiimti riziką ir finansuoti įvairius ekonomikos sektorius, o ne tik veikti kaip finansavimo agentūra.

Finansų ministerijos planai stiprinti ILTE kapitalą iki 1 % BVP

Apie planus stiprinti nacionalinį plėtros banką ILTE lapkritį pradėjo kalbėti finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, susitikęs Briuselyje su Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu. Ministras akcentavo, kad dalis ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų galėtų būti skirta banko įstatinio kapitalo didinimui, siekiant sustiprinti jo finansines galimybes ir užtikrinti didesnį poveikį Lietuvos ekonomikos plėtrai.

Pasak ministro, papildomas kapitalas padėtų ILTE ne tik užpildyti finansavimo spragas viešojoje infrastruktūroje, bet ir aktyviau remti privataus verslo plėtros projektus, kurie šiuo metu sulaukia riboto komercinių bankų dėmesio.

Finansų ministerija akcentavo, kad tokia injekcija turėtų daugybinį efektą: sustiprėjęs bankas galėtų pritraukti papildomas privačias lėšas, taip dar labiau optimizuojant valstybės išlaidas ir prisidedant prie ilgalaikio ekonomikos augimo bei naujų investicijų skatinimo Lietuvoje.

Rizikingai suteiktos paskolos sukėlė įtarimų

Tačiau ILTE užsitraukė ir tam tikrą šešėlį po to, kai paaiškėjo, kad milijonai skolinami ir rizikingoms įmonėms. Apie pusę „Startuok“ programos paskolų sudaro nemokios įmonės, o STT kritikuoja per didelę banko laisvę, trūkstamą skaidrumą ir ribotą išorinę kontrolę. Vienai įmonei šiemet suteikta 1,3 mln. eurų paskola, nors ji turi tik vieną darbuotoją, o kitai – nepaisant nuostolių.

ILTE vadovas Dainius Vilčinskas teigė, kad dauguma įmonių vis tiek grąžins skolas ir prisidės prie ekonomikos augimo. Tuo pat metu bankas ėmėsi stiprinti paramą smulkiam ir vidutiniam verslui – „Avietė“ paskolų fondas padidintas iki 20 mln. eurų, didinamos maksimali paskolų sumos ir palengvinamos dokumentacijos sąlygos.

Nuo 2018 m. pagal šią programą suteikta daugiau nei 4 tūkst. paskolų už beveik 79 mln. eurų.