Impresionizmą kvies pažinti intriguojančiomis paveikslų istorijomis

Darbai – saugyklose ir didžiausiose galerijose

Už kone kiekvieno paveikslo slypi įdomi, įkvepianti ar net sukrečianti istorija, kuri tik ir laukia progos būti papasakota. Tuo jau įsitikino daugybė Kaune ir Klaipėdoje veikusią edukacinę parodą „Pasaulio dailės lobynai: nuo Monė iki van Gogo“ aplankiusių žmonių. Dabar daugiau sužinoti apie impresionizmą ir garsiausius šios meno krypties kūrinius atėjo laikas vilniečiams ir sostinėms svečiams.

Svarbiausia, kad čia nereikia jokio meninio išsilavinimo, o išmokti kažką naujo čia gali būti net smagu: apie profesionaliai pertapytus impresionizmo meistrų darbus pasakoja ne tik vaizdas, bet ir garsai bei kvapai. Tad atsidūrus tokioje jaukioje aplinkoje, įsiklausius ir užuodus, galima pasijusti ne kaip XXI amžiaus Vilniaus, o XIX amžiaus Paryžiaus centre.

Parodoje kokybiškai apsišviesti ir nemažai sužinoti apie impresionizmą leidžia tai, kad lankytojų po vienu stogu laukia net 21 originalaus dydžio ir originalia technika aliejumi ant drobės dailininkų pertapytas ir sertifikuotas kūrinys. Norint pamatyti jų originalus, kurie vertinami net šimtais milijonų eurų, reikėtų aplankyti net 15 didžiausių pasaulio galerijų Niujorke, Paryžiuje, Londone ir kitur.

Beje, dalis kūrinių – saugiai laikomi po daugybe užraktų ir visuomenei parodomi itin retai.

Kaip teigia parodos kuratorė, tyrinėti ir tobulėti meno ir kultūros srityse visuomenę skatinančio socialinio verslo VšĮ „Art Central“ vadovė Agnė Norkutė, ši paroda – ideali galimybė visiškai su menu nesusipažinusiems žmonėms išmokti daugiau apie vieną ryškiausių meno krypčių.

„Šio meno judėjimo atsiradimas neabejotinai yra vienas svarbiausių įvykių meno istorijoje – tai buvo priešprieša tuomet egzistavusioms griežtoms dailės nuostatoms: menininkai buvo skatinami tapyti neįpareigojančiai, atvaizduoti juos supantį pasaulį ir naudoti ryškias spalvas. Tiesiog perversmas!

Nereikia pamiršti, kad tokią tapybą visuomenei pasiūlę ir tradicinėms tapymo taisyklėms nepaklusę menininkai buvo sutikti itin kontraversiškai, sulaukė net pašaipų dėl neišbaigtų kūrinių, o šios meno krypties pavadinimas atsirado dėl nepalankios kritiko apžvalgos“, – pasakoja A. Norkutė.

Už kiekvieno paveikslo – intriguojanti istorija

Parodoje daugiau sužinoti apie impresionizmą galima ir per kūrinių istorijas. Štai Klodo Monė paveikslai su lelijomis rodo jo aistrą sodininkystei – šalia Paryžiaus esančiame Giverny miestelyje prancūzų menininkas net 43 metus pats rūpinosi šiais augalais ir iki šiol veikiančiu bei apie pusę milijono žmonių kasmet sutraukiančiu sodu.

Įdomu, kad K. Monė nutapė net 250 lelijų atvaizdų – impresionistai mėgo atvaizduoti tuos pačius objektus skiriantis tik dienos ar metų laikui, apšvietimui ir spalvoms. Dažnai paveiksluose matomi ir gamtos vaizdai – tapyti lauke leido dažų tūbelių atsiradimas.

„Nemažai iš paveikslų galime sužinoti ir apie to meto gyvenimą. Štai gamtos vaizdai paveiksluose vis dažnesniais tapo ir dėl sparčios industrializacijos bei dėl perpildytų miestų į kaimo vietoves migravusių menininkų.

O į miestus grįžusios impresionizmo žvaigždės rinkdavosi Paryžiaus kavinėse ir baruose aptarti tolimesnių judėjimo planų, tad kūryboje dažnai atsispindi ir naktinis, šėlsmo kupinas gyvenimas. Išgirsti daugiau įdomybių iš šio istorinio laikmečio padeda mobiliuoju telefonu pasiekiamas audiogidas. Ne tik lietuvių, anglų, rusų, bet ir lenkų kalbomis siūloma pasiklausyti ir profesionalaus gido“, – apie galimybes praplėsti savo žinias pasakoja pašnekovė.

Mokantis teks pasitelkti ir pojūčius

Norint padėti geriau suprasti ir pajausti impresionizmo laikotarpį parodoje pasitelkiami ne tik pasakojimai, bet ir pojūčiai. Kūriniai nekaba tiesiog „apnuoginti“ ant sienos, o įsijausti į tą laikotarpį ir sužadinti vaizduotę padeda skambanti prancūziška muzika ir specialiai parodai sukurti bei tam tikrą impresionistų kūrybos etapą atspindintys kvapai.

Taigi, įkvėpus ir pasitelkus vaizduotę, galima pasijusti ir kaip žaliuojančioje gamtos oazėje, ir kaip šurmuliuojančiame mieste, ir kaip muzikos bei šokio sūkuryje vienoje Paryžiaus kavinių.

„Siekiame, kad paroda būtų kuo labiau atvira pažinimui ir nereikalautų išankstinių žinių ar pasiruošimo, stengiamės paneigti stereotipą, kad meno pažinimas yra sudėtingas, vienaip ar kitaip mokėti vertinti matomą kūrinį įpareigojantis procesas. Iš tiesų kūriniai turi išlaisvinti, leisti įsijausti ir patiems turėti savą kūrinio pojūtį – svarbiausia sustoti ir susidaryti savą įspūdį, ar, kaip sakoma prancūziškai, impression. Todėl ir pasirinkome tokį išskirtinį ir netradicinį parodos formatą“, – tyrinėti ir patirti įdomų meno pasaulį kviečia A. Norkutė.