Imunologė A. Žvirblienė: jeigu žmogus labai nori persirgti, tai tą padaryti galima ir pasiskiepijus

Persirgus koronavirusu susidaro efektyvi imuniteto apsauga nuo COVID

Vilniaus universiteto gyvybės ir mokslo centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė Lietuvos gyventojams pateikė įdomių idėjų kaip elgtis kovoje su COVID-19 pandemija. A. Žvirblienė paneigė idėją leisti koronavirusui laisvai plisti tarp mūsų nesiimant jokių papildomų apsaugos priemonių, mat toks būdas būtų itin rizikingas ir pareikalausiantis ne vienos gyvybės.

Profesorė neslėpė, kad tuo galima įsitikinti pažvelgus į tokią praktiką taikiusių šalių pavyzdžius - kad ir tą patį Indijos pavyzdį, kur šis sprendimas kainavo daug gyvybių. Tačiau ir neslėpė, kad ir apie tai pagalvojama ir paminėjo, kad šiuo metu atsiranda vis daugiau duomenų apie efektyvią imuniteto apsaugą po persirgimo COVID. [1]

Vis dėlto, anot A. Žvirblienės, kartu su persirgimu gretimai eina ir rizikos, tarp kurių ir - mirtis. Tuo klausimu pastebimas jaunų žmonių abejingumas, mat dažnai yra numojama ranka - esą jauno amžiaus žmonėms tokios rizikos ne itin aktualios. Tačiau profesorė pažymėjo, kad persirgus gali likti ir tam tikri kovidiniai reiškiniai, o tarp jų ir neurologiniai pažeidimai, apie kuriuos kol kas informacijos nėra daug.

Visgi, skiepai yra mažiau rizikingas būdas įgyti imunitetą. Jeigu žmogus labai nori persirgti, tai tą padaryti galima ir pasiskiepijus, - siūlė prof. A. Žvirblienė. [1]

Prioritetas turi būti teikiamas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms

Profesorė taip pat sutiko su požiūriu, kad pirmiausiai turėtų būti akcentuojamas rizikos grupėms priklausančių asmenų vakcinavimas. „Būtent ir norima visuomenėje apsaugoti labiausiai pažeidžiamas grupes, kurios nėra pakankamai paskiepytos. Tos šalys, kurios ribojimus atlaisvina ir į kurias mes norime lygiuotis, tai jos yra beveik 100 proc. paskiepijusios vyresnius gyventojus“, - „Žinių radijui“ pažymėjo A. Žvirblienė.

Šiuo metu Lietuvoje pastebimas gan vangus 80 metų ir vyresnių asmenų vakcinavimas, kuris siekia 60,1 proc. Tuo tarpu 45-54 metų amžiaus grupėje pastebimi geresni rodikliai - 73,6 proc. [2]

Kai kurie žmonės taip pat kartais išsigąsta ir naujo iRNR vakcinų trumpinio, kuris kartais siejamas ir su naujais eksperimentais. Tačiau profesorė teigė, jog nerimauti - nėra ko, mat ši molekulė mūsų organizme gaminasi nuolat.

„Tik skirtumas yra, kad su vakcina mes ją gauname iš išorės ir ji koduoja koronaviruso baltymą. Iš kitos pusės, mes šiuo metu turime labai daug duomenų, tiek iš kitų šalių, tiek iš Lietuvos būtent apie RNR vakcinų labai didelį veiksmingumą taip pat ir apsaugant nuo Delta atmainos“, - sakė profesorė.

Todėl, pasak A. Žvirblienės, rizika imunitetą įgyti persergant yra daug didesnė nei šio įgijimas pasiskiepijus. Mat pasiskiepijus į organizmą patenka viruso baltymas, bet esminis skirtumas yra tas, kad pasiskiepijus šis baltymas organizme išbūna kelias dienas, o užsikrėtus virusine infekcija virusas dauginasi mūsų organizme ir užkrečia pačias įvairiausias ląsteles, o pasekmės po infekcijos - nežinomos. [1]

Tačiau nepriklausomai nuo to, vis tik raginama skiepytis vakcinomis, kurios yra sukurtos kovoti su infekcija, kuri nėra iki galo ištirta ir liekamieji reiškiniai dar nėra žinomi.

Tiesa, įvestas galimybių pasas sufleruoja, jog vakcinuotis skatinamos jaunesnės visuomenės amžiaus grupės, kas reiškia, jog dėmesys yra sutelkiamas ne ten, kur jo reikia labiausiai - tai visiškai nesuteikia apsaugos labiausiai pažeidžiamoms, vyresnio amžiaus žmonių grupėms.

Duomenų mokslininkas neatmeta tikimybės, kad virusu persirgs visi

Lietuvoje žinomas COVID duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius užfiksavo, jog šalyje pastebimas sergamumo situacijos blogėjimas, o nevakcinuotų epidemija esą „gana neblogai įsibėgėjo“. Pagrindinės tokios situacijos priežastys anot V. Zemlio-Balevičiaus, yra nepakankamas vyresnio amžiaus asmenų vakcinavimas, o tuo tarpu ir jaunesniųjų amžiaus grupių esamų vakcinacijos rodiklių nepakanka, mat jie ir platina virusą.

Mokslininkas pabrėžė, kad situacija šiais metais užsikrėtimo tikimybė gerokai padidėjo dėl naujojo Delta varianto. Tą sąlygoja ir pasikeitęs žmonių elgesys bei tai, jog beveik nėra apribojimų, kurie ribotų kontaktus tarp žmonių.

„Todėl jeigu praeitais metais apie tikimybę, kad visi persirgs niekas nekalbėjo, o dabar tai atrodo visai realu. Todėl absoliučiais skaičiais žiūrint, mes turime panašų kiekį žmonių, kurie, tikėtina, persirgs. Kas savo ruožtu reiškia, kad ir tolimesnės eigos galima tikėtis panašiai kaip ir praeitais metais“, - rašė V. Zemlys-Balevičius.

Duomenų mokslininkas taip pat pridūrė, jog apibūdino blogiausią scenarijų, kad būtų galima įsivaizduoti tikimybių spektrą bei rizikas.