Iniciatyva Seime: už alimentų nemokėjimą – asmeninių teisių ribojimai

Vaikai laukia, tėvai pramogauja – Razmislevičius siūlo riboti neatsakingų tėvų teises

Lietuvoje kasmet milijonai eurų išleidžiami vaikų išlaikymo išmokoms, tačiau šimtai tūkstančių vaikų vis dar laukia, kol priteistos lėšos pasieks jų rankas. Daugeliu atvejų priteisti alimentai lieka neįvykdyti, nes tėvai vengia savo pareigų, gyvena prabangiai ir leidžia pinigus savo malonumui, tuo tarpu valstybė ir mokesčių mokėtojai turi dengti spragas.

Seimo narys, socialdemokratas Darius Razmislevičius įsitikinęs, kad Lietuva per daug atlaidžiai žiūri į neatsakingus tėvus. Parlamentaras siūlo griežtinti priemones – apriboti teises vairuoti, medžioti, žvejoti ar laikyti ginklą tiems, kurie piktybiškai nevykdo vaiko išlaikymo prievolės, o neturintiems pajamų privalomai suteikti darbą per Užimtumo tarnybą [1].

Statistika rodo akivaizdžią problemą: 2024 m. išieškota vos 4,5 mln. eurų, nors valstybė sumokėjo daugiau kaip 20 mln. eurų vaiko išlaikymo išmokų. Šiuo metu šalyje vyksta apie 46 tūkst. alimentų išieškojimo bylų, tačiau teisės aktai neleidžia antstoliams tiesiogiai išieškoti lėšų iš užsienio sąskaitų, o daugelis skolininkų neturi jokio turto ar oficialių pajamų.

D. Razmislevičius pabrėžia, kad situacija, kai atsakingų tėvų skolos gula ant visų mokesčių mokėtojų pečių, negali tęstis ir reikalauja neatidėliotinų veiksmų.

Iki 175 eurų didinamos išmokos vaikams, kurių tėvai vengia mokėti alimentus

Nuo 2026 metų sausio maksimali vaiko išlaikymo išmoka išaugs iki 175 eurų per mėnesį, beveik 50 eurų daugiau nei dabar. Tūkstančiai vaikų gaus papildomą paramą, o tėvai, vengiantys mokėti priteistus alimentus, susidurs su griežtesnėmis valstybės priemonėmis išieškoti skolas. Išmokos gavėjams nereikės teikti papildomų prašymų – viskas bus perskaičiuojama automatiškai.

Valstybės agentūra „Sodra“ užtikrins, kad vaikai nepatirtų finansinės žalos. Jei vienas iš tėvų nevykdo prievolės, trūkstamą sumą padengs valstybė, o vėliau stengsis ją susigrąžinti iš skolininko. Šiuo metu Lietuvoje apie 18 tūkst. vaikų gauna tokią paramą, o metinės išlaidos siekia 20 mln. eurų, nors realiai išieškota tik dalis skolų – 2024 metais per visus metus 4,5 mln. eurų.

Visuomenė į naują tvarką žiūri nevienareikšmiškai. Dalį gyventojų neramina, kad jei alimentų nemokančių tėvų skolos bus išieškomos taip pat kaip iki šiol, padidinta išmoka gali nesiekti vaikų. Kai kurie ekspertai siūlo griežtinti įstatymus – pavyzdžiui, priverstinai įdarbinti tėvus, kurie nevykdo savo finansinių prievolių.

Išmoka skirta tik tiems vaikams, kurie realiai negauna alimentų. Jei tėvai pradeda mokėti priteistą sumą, valstybės išmoka nutraukiama, o neteisingai gauta suma turi būti grąžinta. Tokiu būdu užtikrinama, kad valstybės lėšos pasiektų tik tuos, kuriems jos iš tiesų reikalingos.

Niūri realybė: vieniši tėvai lieka priklausomais nuo buvusio partnerio nuotaikų

Nuo 2024 metų pabaigos Lietuvoje įsigaliojo vadinamoji „skolų atostogų“ tvarka, leidžianti alimentų nemokantiems tėvams dukart po pusmetį išvengti priverstinio išieškojimo. Ši praktika tiesiogiai kenkia vaikų gerovei, nes jų poreikiai per šį laikotarpį niekur nedingsta.

Vienos šeimos patirtis rodo, kad alimentai, nors ir priteisti teismo sprendimu, ilgą laiką nebuvo mokami. Tėvo pajamos buvo nestabilios, dažnai sudarytos iš komandiruočių ar neoficialių darbų, todėl išsisukinėjimas tapo įprasta praktika. „Skolų atostogos“ suteikė papildomą galimybę vengti atsakomybės, o valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka dažnai yra simbolinė, nepadengiant pagrindinių poreikių [2].

Kasdienybė dėl šios situacijos yra sudėtinga – vaikai lieka be būtiniausių dalykų: sveikatos priežiūros, mokyklinių priemonių, būrelių ar poilsio galimybių. Skolos dažnai siekia dešimtis tūkstančių eurų, o periodinės išmokos priklauso tik nuo tėvo valios ir darbovietės sąlygų. Tokios sąlygos stabdo vaikų galimybes turėti panašų gyvenimo lygį kaip bendraamžiai.