Interviu su Irano prezidentu: ką T. Carlsonui atskleidė Teherano vadovas?

T. Carlsono pokalbis su Irano lyderiu – vienas pirmųjų po karo

Liepos 7 dieną paviešintas Tuckerio Carlsono interviu su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu tapo viena pirmųjų galimybių išgirsti, ką apie karą su Izraeliu ir santykius su JAV galvoja naujasis Teherano vadovas. [3]

Pokalbis vyko per vertėją ir buvo įrašytas likus vos kelioms savaitėms po 12 dienų trukusio konflikto, per kurį žuvo aukšto rango Irano karininkai ir branduoliniai mokslininkai.

Paklaustas, ar Izraelis iš tiesų bandė jį nužudyti, Pezeshkianas atsakė be dviprasmybių:

„Taip, bandė. Jie veikė atitinkamai, bet jiems nepavyko.“

Anot jo, pasikėsinimas buvo surengtas tuo metu, kai jis dalyvavo susitikime. Pasak prezidento:

„Tai nebuvo Jungtinės Valstijos. Tai buvo Izraelis. Aš buvau susitikime… jie bandė bombarduoti vietą, kurioje tuo metu buvome.“

Tiesa, Pezeshkianas nepatikslino, ar šie įvykiai susiję su birželio karo dienomis. Izraelis tuo metu pareiškė sunaikinęs tris pagrindinius Irano branduolinius objektus bei likvidavęs dešimtis aukšto rango pareigūnų.

Taika su JAV įmanoma, bet pasitikėjimo nelikę

Nepaisant tiesioginių kaltinimų Izraeliui, Pezeshkianas interviu metu ne kartą pabrėžė, kad Iranas pasirengęs grįžti prie derybų su Vašingtonu. Prezidentas išreiškė viltį, kad su JAV įmanoma susikalbėti be karo: [2]

„Aš tikiu, kad skirtumus ir konfliktus su JAV galime išspręsti kalbėdamiesi.“

Tačiau tuoj pat pridūrė, jog pagrindinė kliūtis – pasitikėjimas. Po smūgių Irano branduoliniams objektams ir nebaigtų derybų, Teheranas abejoja JAV ketinimų tvirtumu:

„Kaip mes galime vėl pasitikėti Jungtinėmis Valstijomis?“
„Jeigu vėl įsijungsime į derybas, kaip galime būti tikri, kad joms įpusėjus Izraeliui vėl nebus leista mus atakuoti?“

Šie klausimai nuskambėjo neatsitiktinai. Izraelio išpuoliai prieš Iraną prasidėjo vos dviem dienomis anksčiau nei buvo numatyta naujo derybų raundo pradžia su JAV. Tą patį laikotarpį JAV taip pat smogė Fordo, Natanz ir Isfahano branduoliniams objektams, kurie iki šiol neatsigavo – pasak Pezeshkiano, Tarptautinės atominės energijos agentūros inspektoriai negali ten patekti.

„Mes dar nežinome, kiek žalos padaryta branduoliniams objektams. Prieiga šiuo metu neįmanoma.“

Konflikto taikiniu tampa ir politinė vadovybė

Jei Pezeshkiano kaltinimai dėl bandymo jį nužudyti būtų pagrįsti, tai reikštų esminę Izraelio strategijos eskalaciją – nuo taikinių kariniuose ir branduoliniuose sluoksniuose iki atvirų pasikėsinimų į aukščiausius politinius vadovus.

Tai nebūtų pirmas kartas, kai sklando kalbos apie tokio lygio atakas. [1] Birželio viduryje, remiantis kai kuriais pranešimais, Izraelis taip pat svarstė galimybę pašalinti Irano aukščiausiąjį vadovą ajatolą Ali Khameneių, tačiau, kaip tvirtina D. Trumpas, JAV prezidentas tam pasipriešino.

Per 12 dienų karą, kaip skelbė Izraelis, buvo likviduota daugiau nei 30 saugumo pareigūnų ir 11 branduolinių mokslininkų. Pasak Irano, šie išpuoliai sustabdė bet kokį diplomatinį progresą ir dar labiau sužlugdė pasitikėjimą Vakarais.

Kreipimasis į Trumpą: dar galima pasirinkti taikos kelią

Pezeshkianas interviu metu pabrėžė, kad JAV prezidentas vis dar turi pasirinkimą – skatinti taiką ar klampinti šalį į begalinį konfliktą. Jo žodžiais:

„JAV prezidentas, ponas Trumpas, yra pakankamai stiprus, kad nukreiptų regioną taikos link ir pastatytų Izraelį į vietą. Arba pats įbristų į pelkę – į nesibaigiantį liūną.“

Pasak Irano prezidento, Netanyahu veda JAV į savo „amžinąjį karą“, siekdamas asmeninių politinių tikslų. O jei Trumpas iš tiesų nori pasiekti ilgalaikį susitarimą su Iranu – anot Pezeshkiano – jis turėtų tai daryti ne per smūgius, o per grįžtamąjį pasitikėjimą ir realų diplomatinį procesą.

Kol kas aišku tik tiek: po karo, bombardavimų ir nesėkmingų derybų, šis interviu yra vienas pirmųjų signalų, kad Iranas, nors ir su aštriais priekaištais, vis dar laiko atviras duris pokalbiui. Tačiau ar Vašingtonas į tai atsakys – dar neaišku.