Investavimas prieš DEI: naujas fondas žada grąžą be „įvairovės kvotų“

Naujo fondo pažadas – vien tik talentas, be kvotų

JAV finansų rinkose debiutavo naujas investicinis fondas, kuris išskirtinai remiasi vadinamuoju „meritokratijos principu“ – į jį įtrauktos tik tos bendrovės, kurios, fondo steigėjų teigimu, neįgyvendina „įvairovės, lygybės ir įtraukties“ (DEI) tikslinių samdymo politikų.

Fondo įkūrėjas Jamesas Fishbackas tvirtina, kad Azoria 500 Meritocracy ETF – pirmasis tokio pobūdžio indeksinis fondas, kuris „neinvestuoja į įmones, taikančias samdymo kvotas pagal rasę ar lytį“. Iš fondo buvo pašalintos 37 S&P 500 bendrovės, tarp jų – „Nike“, „Airbnb“, „Starbucks“, „Intel“. Pasak Fishbacko, tai buvo tiek „moralinis“, tiek „finansinis“ sprendimas. [2]

„Mes statome už tai, kad bendrovės, kurios samdo pagal gebėjimus, o ne pagal demografinius rodiklius, ilgainiui pasirodys geriau rinkoje“, – sakė Fishbackas.

Jis pridūrė, kad per pastaruosius dvejus metus iš fondo pašalintos bendrovės vidutiniškai atsiliko nuo S&P 500 indekso 19 procentinių punktų. Fondas siekia iš to pasipelnyti - t. y. investuoti į bendroves, kurios „nesiblaško tarp politinių tikslų“.

DEI kritika ir Trumpo administracijos fonas

Fondo atsiradimas sutampa su platesnėmis politinėmis permainomis. Po Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu, šalyje buvo pasirašyti keli įsakymai, kurie apribojo federalinių institucijų galimybes bendradarbiauti su DEI praktiką taikančiomis įmonėmis. Be to, devynioms bendrovėms pradėta teisinė peržiūra dėl galimų federalinės teisės pažeidimų, susijusių su DEI. [3]

Fishbackas, laikomas Trumpo administracijos rėmėju, teigia, kad šis fondas – „verslo logika, ne politika“, nors jo tonas artimas vadinamajai „anti-woke“ retorikai. Jis tvirtina, kad DEI trukdo įmonėms „samdyti geriausius“, mažina darbuotojų moralę ir galiausiai silpnina finansinius rezultatus.

Tačiau tokia pozicija susilaukia kritikos.

Rinkos ekspertai įspėja: ideologija – dar ne strategija

Rinkos analitikai, tokie kaip Morningstar specialistas Bryanas Armouras, įspėja apie pavojų supainioti koreliaciją su priežastiniu ryšiu. Vien tai, kad kai kurios DEI praktikas taikančios bendrovės per tam tikrą laikotarpį pasirodė prasčiau už indeksą, nereiškia, jog tai lėmė DEI. [1]

Be to, fondas taiko 0,47 proc. metinį valdymo mokestį, kuris ženkliai viršija įprastų indeksinių ETF (pvz., IVV ar VOO) 0,03 proc. mokestį. Ilgainiui tai gali sumažinti galimą pelną, net jei fondo strategija būtų sėkminga.

„Jeigu tikslas yra tiesiogiai spausti korporacijas atsisakyti DEI, fondas gali būti veiksmingas kaip ideologinis įrankis. Bet kaip finansinė priemonė – jis rizikingas, ypač dėl mažo likvidumo ir nišinės paklausos“, – rašoma rinkos analizėje.

Dar vienas aspektas – 2024 m. atliktas tyrimas parodė, kad net 68 proc. S&P 500 įmonių susiejo DEI rodiklius su vadovų atlyginimais, tad tai nėra vienkartinė mada, o gilesnė valdymo reforma, kurios efektai atsiskleis tik laikui bėgant.

Politika ir portfelis: ar tai suderinama?

Azoria fondo atsiradimas atskleidžia augantį susipriešinimą tarp politinių vertybių ir investicinių strategijų. Viena vertus, fondas siūlo aiškią alternatyvą tiems, kurie nenori remti DEI idėjų.

Kita vertus, trūksta įrodymų, kad tokia strategija užtikrina geresnę grąžą, ypač kai konkurentai siūlo pigesnius, diversifikuotus ETF be ideologinio filtro.

Ar tai yra finansinė naujovė ar politinė spekuliacija, parodys rinka.