Iranas grasina uždaryti Hormūzo sąsiaurį – ką tai reikštų Europai ir Lietuvai?

Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos kelių

Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Indijos vandenynu ir driekiasi tarp Irano bei Omanui priklausančios Musandamo teritorijos. Plačiausioje vietoje jis siekia apie 50 kilometrų, o gylis kai kur tesiekia apie 60 metrų. Dėl to šis ruožas laikomas pažeidžiamu – teoriškai jį būtų galima užblokuoti kariniais veiksmais.

Aplink sąsiaurį išsidėsčiusios strategiškai svarbios salos, tarp jų – Irano kontroliuojamos Hormūzo, Kešmo ir Larako salos. Taip pat čia yra ginčijamos Abu Musos bei Didžiosios ir Mažosios Tunbų salos, dėl kurių ilgą laiką nesutaria Iranas ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

Iranas ne kartą yra viešai grasinęs uždaryti sąsiaurį, jei prieš jį būtų imtasi karinių veiksmų. Vis dėlto iki šiol tokie grasinimai liko tik pareiškimais – sąsiauris nebuvo visiškai užblokuotas, nors per karines pratybas dalis jo trumpam buvo ribojama dėl saugumo.

Per šį siaurą ruožą kasdien plaukia apie penktadalis pasaulio naftos

Pagal JAV Energetikos informacijos administracijos (EIA) duomenis, per Hormūzo sąsiaurį 2024 metais kasdien buvo gabenama vidutiniškai apie 20 milijonų barelių naftos ir naftos produktų. Tai sudaro maždaug penktadalį pasaulio suvartojamos naftos.

Per šį maršrutą taip pat keliauja apie penktadalis pasaulinės suskystintų gamtinių dujų prekybos, daugiausia iš Kataro. Didžioji dalis per sąsiaurį gabenamos energijos išteklių keliauja į Azijos rinkas.

Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai turi alternatyvių vamzdynų, leidžiančių dalį naftos transportuoti apeinant sąsiaurį. Tačiau jų pajėgumai yra riboti – apie 2,6 milijono barelių per dieną. Tai reiškia, kad visiškai uždarius sąsiaurį pasaulinės rinkos susidurtų su rimtais trikdžiais. [2]

Regione veikia stiprios karinės pajėgos, o įtampa kartojasi jau dešimtmečius

Irano Revoliucinė gvardija kontroliuoja šalies karines jūrų operacijas Persijos įlankoje ir Hormūzo sąsiauryje. Tuo pat metu regione veikia ir JAV Penktasis laivynas, dislokuotas Bahreine, taip pat didelės JAV karinės pajėgos Katare.

Per pastaruosius dešimtmečius sąsiauryje ne kartą fiksuoti incidentai – nuo tanklaivių užpuolimų iki laivų sulaikymo. 2018 metais Jungtinėms Valstijoms pasitraukus iš branduolinio susitarimo su Iranu ir atnaujinus sankcijas, įtampa regione smarkiai išaugo.

Istorijoje jau yra buvę atvejų, kai naftos tranzitas buvo sutrikdytas. 1984–1988 metais, per Irano ir Irako karą, vadinamojo „tankeriu karo“ metu buvo apgadinta ar sunaikinta daugiau nei 500 laivų. Tuo laikotarpiu sąsiauryje buvo tiesiamos minos, o 1988 metais JAV fregata USS Samuel B. Roberts užplaukė ant vienos iš jų.

Pastarųjų dienų įvykiai, susiję su Irano ir JAV bei Izraelio konfrontacija, vėl sugrąžino Hormūzo sąsiaurį į pasaulio dėmesio centrą. Kol kas sąsiauris lieka atviras, tačiau bet kokia eskalacija galėtų turėti tiesioginį poveikį naftos kainoms ir pasaulio ekonomikai.

Iranas paskelbė įspėjimus laivams, tačiau oficialaus Hormūzo sąsiaurio uždarymo kol kas nėra

Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui pasirodė pranešimų, kad Teheranas ėmėsi veiksmų siekdamas uždaryti Hormūzo sąsiaurį. Tarptautinė naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad Persijos įlankoje esantys laivai per radijo ryšį gavo Irano Revoliucinės gvardijos perspėjimus, jog laivams gali būti neleidžiama praplaukti šiuo strategiškai svarbiu maršrutu.

„IRGC šiuo metu blokuoja Hormūzo sąsiaurį po agresijos prieš Iraną“, – interviu televizijai „Al Mayadeen“ sakė Islamo revoliucijos gvardijos generolas majoras Ebrahimas Jabari.

Hormūzo sąsiauris yra itin svarbus tiek JAV sąjungininkams regione, tiek pasaulio energijos rinkoms. Po raketinių smūgių Iranui šis vandens kelias atsidūrė tarptautinės bendruomenės dėmesio centre.

Kol kas oficialaus, teisiškai paskelbto sprendimo visiškai uždaryti sąsiaurį Iranas nepateikė, tačiau pranešimai apie radijo perspėjimus rodo, kad įtampa šiame regione sparčiai auga. [1]