Iranas pasiruošęs branduoliniam susitarimui, jei JAV nutrauks karinius grasinimus

Iranas tikina, kad derybos su JAV bus netiesioginės

JAV prezidentas D. Trumpas pirmadienį nustebino Iraną, paskelbdamas, kad šeštadienį Omane prasidės „tiesioginės derybos“ tarp JAV ir Irano dėl branduolinės programos. Teheranas, netikėtai užkluptas šios žinios, patikino, kad derybos vyks netiesioginiu formatu [1].

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pabrėžė: „Derybų forma, tiesioginė ar netiesioginė, nėra svarbi. Mano nuomone, svarbu, ar derybos veiksmingos, ar šalys rimtai nusiteikusios, kokie jų ketinimai ir ar yra valia rasti sprendimą.“ D. Trumpas Ovaliojo kabineto spaudos konferencijoje perspėjo, kad derybų nesėkmė reikštų Iranui „didelį pavojų“, o pastarosiomis savaitėmis regione fiksuojamas precedento neturintis JAV karinis telkimas rodo spaudimą Iranui skubiai sėsti prie derybų stalo.

Oficiali Irano pozicija iki šiol buvo vilkinanti, nes šalis skelbė esanti pasirengusi netiesioginėms deryboms, bet laukė aiškaus JAV patvirtinimo. Po D. Trumpo pareiškimo A. Araghchi platformoje „X“ pavadino derybas „galimybe ir išbandymu“, pridurdamas, kad „kamuolys yra JAV pusėje“.

Viešėdamas Alžyre jis patikslino, jog Iranas laikysis netiesioginio formato, nes aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei vetavo tiesiogines derybas su JAV – tiek dėl sankcijų politikos, tiek dėl vietos griežtosios linijos šalininkų, laikančių tiesioginius pokalbius politiniais spąstais. Buvęs Irano prezidentas Hassanas Rouhani palankiai įvertino derybų naujieną, teigdamas, kad jei 2015 m. branduolinis susitarimas būtų buvęs netiesioginis, „jis būtų užtrukęs 20 metų, o ne dvejus“.

JAV ir Iranas vėl prie derybų stalo: siekiama išvengti karo dėl branduolinės programos

JAV delegacijai vadovaus Steve’as Witkoffas, D. Trumpo specialusis pasiuntinys Artimiesiems Rytams, dalyvavęs derybose su Rusija dėl Ukrainos karo. Irano pusei atstovaus užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi. S. Witkoffo pastangos tarpininkauti taikai tarp Izraelio ir „Hamas“ bei Rusijos ir Ukrainos kol kas buvo nesėkmingos.

D. Trumpas, pirmąją kadenciją atšaukęs 2015 m. branduolinį susitarimą (Bendrąjį išsamių veiksmų planą), kuris Iranui siūlė sankcijų palengvinimą mainais už urano sodrinimo ribojimus, dabar viešai paskelbė apie derybas, siekdamas pademonstruoti ryžtą. JAV laišką Irano aukščiausiajam lyderiui per Jungtinius Arabų Emyratus perdavė praėjusį mėnesį. Jame siūlomas susitarimas, kuris užtikrintų, kad Iranas neįgytų branduolinių ginklų ir būtų išvengta karinių smūgių [2].

Iranas laukia, ar D. Trumpas sutiks su nauja civilinės branduolinės programos priežiūros sistema, panašia į 2018 m. atmestą susitarimą, ar reikalaus visiško programos panaikinimo, vadinamo „Libijos parinktimi“, kai 2003 m. Muammaras Gaddafi atsisakė masinio naikinimo ginklų.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, pirmadienį viešėjęs Baltuosiuose rūmuose, palaikė „Libijos variantą“, pareiškęs: „Iranas neturės branduolinių ginklų“ ir užsiminė apie karinę parinktį, jei derybos užsitęs. Izraelis nepasitiki Iranu ir tikisi derybų žlugimo, po kurio, kaip manoma, sektų JAV ir Izraelio smūgiai Irano branduoliniams objektams.

Tačiau S. Witkoffas prieš tris savaites interviu „Tucker Carlson“ laidoje teigė, kad D. Trumpo reikalavimai gali būti švelnesni: „Turėtume pašalinti nesusipratimus. Sukurkime patikrinimo programą, kad niekas nesijaudintų dėl jūsų branduolinės medžiagos ginklinimo. Alternatyva nėra gera.“

„Labai bloga diena Iranui“: D. Trumpo ultimatumas prieš derybas Omane

A. Araghchi „Washington Post“ straipsnyje rašė: „Iranas pasirengęs rimtai derėtis Omane šeštadienį netiesioginėmis derybomis, siekdamas susitarimo. Turime abejonių dėl JAV ketinimų po ‘maksimalaus spaudimo’ kampanijos, bet esame pasirengę išsklaidyti bet kokius nuogąstavimus dėl mūsų taikios programos, jei tai neriboja mūsų tikslų.“ Jis pabrėžė: „Pirmiausia JAV turi sutikti, kad nėra ‘karinės parinkties’. Išdidi Irano tauta, kuri yra mūsų atgrasymo pagrindas, nepriims prievartos.“

A. Araghchi tvirtino, kad Irano programa yra taiki ir patvirtinta JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2231. Jis pridūrė: „Jei JAV parodys pagarbą, mes atsakysime tuo pačiu.“ Iranas susiduria su D. Trumpo nustatytu dviejų mėnesių terminu pasiekti rezultatą. Tarptautinės atominės energijos agentūros vasario ataskaita parodė, kad Irano 60 proc. sodrinto urano atsargos per ketvirtį padidėjo nuo 92,5 kg iki 274,8 kg.

Tai kiekis, iš kurio nesunku pasiekti 90 proc. sodrinimą, tinkamą branduoliniam ginklui gaminti. Iranas šį augimą vadina atsaku į sankcijas, tačiau didėjanti įtampa ir D. Trumpo spaudimas gali išbandyti Irano kantrybę, ypač jei S. Witkoffas į derybų darbotvarkę įtrauks ir balistinių raketų ar paramos kovotojams klausimus.

D. Trumpas Ovaliajame kabinete sakė: „Šio savaitgalio susitikimas Omane bus labai svarbus. Visi sutinka, kad susitarimas geriau nei akivaizdi alternatyva.“ Tačiau jis perspėjo: „Tai bus labai bloga diena Iranui, jei derybos nebus sėkmingos.“ JAV ir Irano diplomatiniai santykiai lieka nutraukti, o Iranas pastaruoju metu pažeidė 2015 m. susitarimo ribas, kaupdamas uraną kaip atsaką į sankcijas.

A. Araghchi teigė: „JAV turi įrodyti diplomatinį rimtumą, laikydamasi bet kokio pasiekto susitarimo.“ Iranas tvirtina, kad fatva draudžia branduolinius ginklus, tačiau kariniai pralaimėjimai ir augantis nestabilumas skatina kai kuriuos politikus šią dogmą kvestionuoti, dar labiau didindami derybų svarbą ir riziką.