Iranas prisiekia keršyti už Izraelio smūgius ir sako, kad parašys „šios istorijos pabaigą“

Iranas griežtai atsako į Izraelio atakas: žada keršyti ir įspėja apie tolimesnę jėgos eskalaciją

Po Izraelio vykdytų smūgių Irano branduolinėms ir karinėms bazėms, Teherane paskelbta apie aukštos rangos karinių vadų ir branduolinės programos ekspertų žūtį.

Iranas pažadėjo ne tik kerštą, bet ir įspėjo, kad šios įtampos pabaigą „parašys Irano ranka“. Šios žinios sukėlė didžiulę įtampą ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir pasaulyje, nes abi pusės stiprina karines priemones ir jau prasidėjo pirmieji atsakai [1].

Iranas oficialiai pažadėjo stiprų ir nekompromisinį atsaką į Izraelio atakas. Aukščiausiasis šalies lyderis ajatola Ali Khamenei pavadino Izraelio veiksmus „brutaliu terorizmu“, primindamas, kad šie smūgiai nukreipti ne tik prieš karinę infrastruktūrą, bet ir prieš civilius gyventojus: žuvo moterys ir vaikai.

Prasidėję pirmieji kontratakos ženklai ir oro erdvės pažeidimai regione

Iranas tvirtina, kad ši ataka yra rimtas tarptautinės teisės pažeidimas ir grasina „sunkia bausme“ prieš Izraelį. Taip pat Iranas pabrėžė, jog šie įvykiai tik sustiprina jo teisę tęsti branduolinės technologijos plėtrą ir gynybinius raketų pajėgumus, kurie, pasak Teherano, yra būtini šalies saugumui užtikrinti. Dėl to galima tikėtis, kad Irano atsakas neapsiribos vien diplomatiniais pareiškimais: įtempta padėtis gali virsti karinėmis konfrontacijomis [2].

Kaip atsakas į Izraelio veiksmus, Iranas paleido apie šimtą dronų link Izraelio teritorijos, kuriuos Izraelio oro gynybos sistemos sėkmingai numušė dar už šalies ribų. Tačiau ne tik Izraelis patyrė oro erdvės pažeidimus. Irako ir Jordanijos oro gynybos pajėgos pranešė, jog jų teritorijas kerta didelis skaičius dronų ir raketų.

Šios šalys, nors ir nenori tiesiogiai įsitraukti į konfliktą, dabar privalo budriai saugoti savo sienas ir būti pasiruošusios tolimesnėms provokacijoms. Šis regioninis užkratas gali paskatinti platesnę eskalaciją ir įtraukti į konfliktą dar daugiau šalių, todėl oro gynybos sistemos ir saugumo priemonės dabar tapo itin svarbios.

Derybų fone: Iranas tarp branduolinės politikos ir politinės įtampos

Visa šios krizės aplinka vyksta neatsitiktinai, tuo metu, kai Iranas ir JAV vykdo sudėtingas derybas dėl branduolinės programos ateities. Irano užsienio reikalų ministras Abbas Araghchi dar neseniai dalyvavo saugumo konferencijoje Osle ir ruošėsi deryboms su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve Witkoffu, kurios turėjo apimti ir branduolinės programos kontrolę.

Iranas tvirtina, jog nėra suinteresuotas kurti branduolinį ginklą ir jo branduolinė programa yra skirta tik civiliniams tikslams, kas yra patvirtinta ir tarptautinės sutartys. Tačiau Izraelio ataka bei JAV retorika kėlė įtarimus, kad Vašingtonas ir Tel Avivas veikia išvien, net jei JAV oficialiai neigia tiesioginį dalyvavimą.

Tokios aplinkybės dar labiau apsunkina derybų eigą ir didina nepasitikėjimą tarp šalių. Iranas dabar priverstas abejoti, ar gali tikėtis sąžiningo derybų proceso, ar Izraelio veiksmai yra precedentas tolimesniems smūgiams, galinčiam iš esmės pakeisti regiono saugumo pusiausvyrą.

Taip pat kyla klausimas, ar Iranas nepasiryš pagreitinti savo branduolinės technologijos plėtrą kaip atsaką į Izraelio agresiją, kas galėtų sukelti dar rimtesnę tarptautinę krizę.

Iranas ir Izraelis dabar stovi ant karo slenksčio, o situacija regione – itin įtempta ir nenuspėjama. Ateityje sprendimus, kaip išvengti platesnio konflikto, teks priimti ne tik šioms šalims, bet ir visai tarptautinei bendruomenei, nes bet kokia klaida gali paskatinti platesnį karą Artimuosiuose Rytuose.