Irane surengtas išpuolis: šimtai žuvusiųjų ir sužeistųjų

Įvykiai Irane: šimtai žuvusiųjų ir sužeistų

Po to, kai per Kermane vykusias gedulingas eitynes, skirtas pažymėti žuvusio generolo Kasemo Suleimanio (Qassem Soleimani) atminimą, buvo susprogdinti keli sprogstamieji užtaisai, ketvirtadienio ryto duomenimis, žuvo 103 žmonės, daugiau negu 140 patyrė sužalojimų. Jie buvo nugabenti į vietos ligonines, pranešė vietos greitosios pagalbos vadovas. [1]

Kermano gubernatoriaus pavaduotojas saugumo klausimams išpuolį pavadino teroristine ataka. Agentūra „Tasnim“ pranešė, kad sprogimus sukėlė dvi sprogmenų prikimštos rankinės, kurios buvo aktyvuotos nuotoliniu valdymo pulteliu. [2]

Irano parlamento deputatas iš Kermano provincijos Džirofto miesto Zabihola Azamis Sarduis (Zabihullah Azami Sardoei) pareiškė, kad kalbėti reikia ne apie du, o apie keturis sprogimus, informavo agentūra „Jamaran“. Tiesa, savo informacijos šaltinio politikas nenurodė. Refsendžano miesto administracijos atstovas nurodė, kad teroristinį išpuolį galėjo surengti diržą su sprogmenimis ryšėjęs mirtininkas. [3]

Rankinės su sprogmenimis buvo paliktos prie įėjimo į Kermano kapinėse esančio Gulzaro mauzoliejų. Čia žmonės rinkosi pagerbti buvusį Islamo revoliucijos sargų korpuso, specialiojo padalinio „al-Kuds“ vado, generolo K. Suleimanio, kuris buvo nužudytas 2020 m sausio 3 d. per amerikiečių karinių oro pajėgų antskrydį.

JAV valdžios teigimu, K. Suleimanis buvo tarp tų, kurie organizavo Amerikos ambasados Bagdade užpuolimą 2019 m. gruodžio 31 d. Po K. Suleimanio žūties, iraniečių kariai atakavo artimiausias JAV karines bazes.

Ragina nesivelti Iranui į atvirą karą su JAV

Aukščiausias Irano vadovas Ali Homeinis (Ali Khamenei), įvykių Kermane fone, paragino karinę vadovybę vengti tiesioginio atviro konflikto su Jungtinėmis Valstijomis. Politikas nurodė apsiriboti atsakomosiomis operacijomis prieš Izraelį ir nedidelių grupių išpuoliais prieš JAV karines bazes, informuoja „New York Times“. [4]

Kiek anksčiau tas pats A. Homeinis teigė, kad tiek teroristinio akto organizatoriai, tiek jo vykdytojai sulauks griežto ir žiauraus atsako. Dabar amerikiečių laikraštis, remdamasis šaltiniais, teigia, kad aukščiausias Irano vadovas kariškius prašo būti „strategiškai kantriais“ ir padaryti viską, kad Teheranas neįsiveltų į atvirą konfliktą su Vašingtonu.

„Jis nurodė kariškiais apsiriboti slaptomis, prieš žydų valstybę nukreiptomis, operacijomis ar nedidelių karinių junginių išpuoliais prieš Sirijoje ir Irake dislokuotas amerikiečių karines bazes“, - nurodė žurnalistai.

Pats A. Homeinis mano, kad tiek atakos prieš Libiją, tiek išpuolis Irane yra Izraelio karinės kampanijos prieš Gazos Ruožą dalis.

Sprogimai nugriaudėjo trečiadienį, sausio 3 d., minint generolo mirties metines. Vienas užtaisas sprogo per 700 metrų nuo K. Suleimanio kapo, kitas – keliomis minutėmis vėliau detonavo kelyje, kuriuo ėjo besimeldžiantys žmonės.

Kas jis, tas Kasimas Suleimanis?

K. Suleimanis buvo Irano karininkas, tarnavęs Islamo revoliucijos gvardijos korpuse (IRGC). Nuo 1998 m. iki JAV įvykdyto pasikėsinimo 2020 m. jis buvo „al Kuds“ pajėgų, IRGC divizijos, pirmiausia atsakingos už ekstrateritorines ir slaptas karines operacijas, vadas. Vėlesniais savo gyvenimo metais kai kurie analitikai jį laikė dešiniąja aukščiausiojo Irano lyderio Ali Homeinio ranka, taip pat antruoju įtakingiausiu asmeniu Irane. [5]

K. Suleimanis puoselėjo viešuosius ryšius ir asmenybės kultą, kuris buvo jo įvaizdžio dalis. Po jo mirties Irano propagandos kampanija sustiprino pastangas koordinuoti teigiamą tarptautinę viešąją nuomonę K. Suleimani atžvilgiu. Šios pastangos apėmė valstybinių televizijos kanalų ir kelių socialinių tinklų paskyrų, kurių didelė dalis buvo sukurtos naujai, naudojimą ir vaizdų, pavyzdžiui, herojiškų, „kilnaus kario“ K. Suleimani atvaizdų, paskelbimą, patrauklų ir nacionalistams, ir religiniams konservatoriams. Daugelis mano, kad šios priemonės buvo bent iš dalies sėkmingos.

Remiantis Merilendo universiteto Viešosios politikos mokyklos apklausa, atlikta bendradarbiaujant su „IranPoll:, 2019 m. spalio mėn. K. Suleimanį palankiai vertino 82 proc. iraniečių, o 59 proc. jį vertino labai palankiai. Jis dažnai buvo laikomas antruoju galingiausiu asmeniu ir generolu Irane po ajatolos Homeinio. Nuo Irano ir Irako karo (1980–1988 m.), per kurį Iraną užpuolė Sadamo Huseino (Saddam Hussein) vadovaujamas Irakas, K. Suleimanis tapo Irano užsienio politikos Artimuosiuose Rytuose architektu ir pagrindiniu Irano užsienio ir gynybos politikos veikėjas.

Po lėktuvo numušimo ir „Mahsa“ protesto jo populiarumas greitai smuko, nes išaiškėjo jo dalyvavimas vykdant susidorojimą su protestuotojais ir kituose karo nusikaltimuose. Todėl po jo nužudymo žmonės pradėjo humoristiškai jį vadinti „Kotelt“ (persų kalbos terminas „kotletas“), akcentuodami ryšį tarp jo po drono smūgio sumaitoto kūno ir maltos mėsos, naudojamos gaminant kotletus.