Irano diplomatams uždrausta patekti į Europos Parlamento patalpas

Europos Parlamento vadovė sprendimą grindė Irano valdžios veiksmais prieš protestuotojus

Europos Parlamentas nusprendė uždrausti visiems Irano diplomatams ir kitiems Islamo Respublikos atstovams patekti į Parlamento patalpas Briuselyje, Strasbūre ir Liuksemburge. Apie tai pranešė pati Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, pabrėžusi, kad sprendimas priimtas reaguojant į mirtiną protestų malšinimą Irane. [1]

„Tai negali būti verslas kaip įprasta“, – socialiniame tinkle „X“ rašė R. Metsola. „Šis Parlamentas nepadės įteisinti šio režimo, kuris išlaikė save kankinimais, represijomis ir žmogžudystėmis“, – pridūrė ji. Pasak pranešimo, draudimas taikomas visam Irano diplomatiniam personalui ir bet kokiems kitiems Islamo Respublikos atstovams ir galios tol, kol nebus atšauktas atskiru Parlamento pirmininko sprendimu.

Sprendimas paskelbtas tuo metu, kai daugelio valstybių vyriausybės viešai smerkia Irano valdžios veiksmus prieš protestuotojus. JAV įsikūrusi organizacija HRANA teigia, kad užfiksavo mažiausiai 490 žuvusių demonstrantų ir 48 saugumo pajėgų narius per dvi savaites trunkančius neramumus, o sulaikytųjų skaičius viršijo 10 600.

Irano atsakas: iškvietė Europos valstybių diplomatus

Tą pačią dieną Irano užsienio reikalų ministerija iškvietė Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės diplomatus Teherane. Ministerija pareiškė, kad šių šalių veiksmai ir pareiškimai esą reiškia paramą protestams, kurie supurtė Islamo Respubliką.

Pasak Irano pusės, Europos valstybių laikysena yra kišimasis į šalies vidaus reikalus. Tuo tarpu diplomatiniai šaltiniai teigia, kad susitikimo metu Europos šalių ambasadoriai išreiškė susirūpinimą dėl smurtinio protestų malšinimo ir augančio žuvusiųjų skaičiaus.

Europos Sąjungos žingsniai žengti po kelių savaičių vis stiprėjančių neramumų Irane. Protestai prasidėjo gruodžio 28 dieną, kai dėl nacionalinės valiutos žlugimo ir sparčiai kylančių kainų buvo uždarytas Teherano Didysis turgus. Netrukus demonstracijos išplito į kitus miestus ir tapo vienu rimčiausių iššūkių Irano politinei vadovybei pastaraisiais metais.

Europos Sąjunga rengia griežtesnes sankcijas ir svarsto įtraukimą į teroristų sąrašą

Europos Komisijos atstovas pirmadienį patvirtino, kad Briuselis rengia „naujas, griežtesnes“ sankcijas Irano režimui, pasitelkdamas „specialų teisinį pagrindą“. Sankcijos būtų nukreiptos prieš asmenis ir institucijas, įtariamas „rimtais žmogaus teisių pažeidimais ir piktnaudžiavimu“. [2]

„Tai sprendimas, kurį valstybės narės turi priimti vienbalsiai“, – pabrėžė Komisijos atstovas. Jis taip pat priminė, kad Irano Islamo revoliucijos gvardija (IRGC), tiesiogiai pavaldi aukščiausiajam lyderiui ajatolai, jau yra įtraukta į ES sankcijų sąrašus, tačiau kol kas nėra oficialiai pripažinta teroristine organizacija.

Pagal galiojančias ES taisykles, norint įtraukti asmenį ar organizaciją į teroristų sąrašą, būtinas vienos iš 27 valstybių narių teismo sprendimas. 2024 metų pabaigoje toks teisinis pagrindas atsirado po Diuseldorfo aukštesniojo regioninio teismo sprendimo, kuriame konstatuota, kad 2022 metais įvykdytą išpuolį prieš Bochumo sinagogą Vakarų Vokietijoje inicijavo Irano valstybės agentūra.

Nepaisant šio proveržio, diskusijos ES lygiu įstrigo ir tolesnis sprendimas taip ir nebuvo priimtas. Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai anksčiau yra išreiškusios paramą IRGC pripažinimui teroristine organizacija, šią idėją rėmė ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen bei Europos Parlamentas. Jungtinės Valstijos ir Kanada IRGC jau yra oficialiai įtraukusios į teroristinių organizacijų sąrašus.