Irano ginkluotosios pajėgos: I.Raisio sraigtasparnio katastrofos priežastys - melas

Užkliuvo agentūros pranešimas

Irano ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas užginčijo naujienų agentūros „Fars“ pranešimą apie buvusio prezidento Ebrahimo Raisio (Ebrahim Raisi) sraigtasparnio katastrofos priežastis. TASS apie tai rašo remdamasis Irano generalinio štabo viešųjų ryšių skyriaus pareiškimu. „Fars“ teigė, kad sraigtasparnio katastrofa buvo nelaimingas atsitikimas. [1]

Rugpjūčio 21 dieną Irano naujienų agentūra „Fars“, remdamasi šaltiniu specialiosiose tarnybose, paskelbė, kad baigtas tyrimas dėl prezidento E. Raisio mirties. Agentūros pašnekovas įvardijo dvi sraigtasparnio katastrofos priežastis: oro transporto išvykimas su vėlavimu, kai oro sąlygos pastebimai pablogėjo, ir jo perkrova. Prezidentiniame sraigtasparnyje, anot leidinio, buvo dviem žmonėmis daugiau, nei reikalauja saugos taisyklės. Medžiagoje buvo teigiama, kad sraigtasparniui kilimui nebeužteko galios, todėl jis ir trenkėsi į kalną. [2]

Pasak „Fars“, tyrimo metu buvo apklausta apie 30 tūkstančių žmonių, o visa informacija paneigė žmogiškąjį veiksnį kaip galimą avarijos priežastį. Be to, specialiosios tarnybos nenustatė sabotažo požymių ar cheminių medžiagų pėdsakų sraigtasparnyje.

Tačiau Irano ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas informaciją apie orlaivio perkrovą pavadino melu ir rekomendavo leidiniui nuo šiol koordinuoti visą medžiagą, susijusią su šalies gynybos ir saugumo klausimais.

„Agentūros informacija, kad vienas iš sraigtasparnio katastrofos veiksnių buvo saugumo protokolams prieštaraujantis sprendimas paimti dar du keleivius, todėl esą sraigtasparniui pritrūko galios pasiekti reikiamą aukštį, yra melas“, – nurodė Irano generalinį štabas.

E.Raisio mirties tyrimas

Irano prezidentas E. Raisis žuvo gegužės 19 dieną per sraigtasparnio katastrofą Irano Rytų Azerbaidžano provincijoje. [3]

Kartu su juo skrido dar septyni žmonės, įskaitant Irano užsienio reikalų ministrą Huseiną Amirą Abdolahianą (Hossein Amir Abdollahian), penktadienio maldų Tabrize imamą, ajatolą Muahmedą Ali Al-e-Hašemą (Mohammad Ali Al-e-Hashem) ir provincijos vadovą Maleką Ramatį (Malek Rahmati). Visi jie žuvo.

Sraigtasparnio nuolaužos po beveik dešimt valandų trukusios paieškos ir gelbėjimo operacijos buvo rastos kitą dieną, gegužės 20-ąją, turkų drono pagalba. Paieškas apsunkino oro sąlygos, nes tvyrojo tirštas rūkas.

Gegužės 23 dieną Irano ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė pirmąją preliminarią ataskaitą apie prezidento sraigtasparnio katastrofos priežastis. Pasak dokumento, ant orlaivio nuolaužų nerasta jokių kulkų ar panašių poveikio priemonių pėdsakų.

Gegužės 29 dieną buvo paviešintos antrosios avarijos tyrimo ataskaitos rezultatai. Jie atmetė sprogimo ir sabotažo versijas. Nefiksuota ir avarinės situacijos pačiame orlaivyje ar kokių nors ryšių sistemos sutrikimų.

Buvęs Islamo revoliucinės gvardijos korpuso vadas generolas Moešenas Rezėjus (Mohsen Rezaei) sakė, kad dėl E. Raisio žūties kaltos Jungtinės Valstijos. Pasak jo, dar prieš 1979 metų revoliuciją Vašingtonas „turėjo įsipareigojimų“, susijusių su Irano orlaivių sistemomis ir įranga, kurie galiausiai liko neįvykdyti. Jis pabrėžė, kad JAV sankcijos neigiamai paveikė ir Irano civilinės aviacijos sistemas. [4]

Buvęs Irano prezidentas – spalvinga asmenybė

Raisi Ebrahim (Ebrahimas Raisi), tikr. Sejid Ebrahim Raisolsadati 1960 12 14 Mašhad - 2024 05 19 Varzaqan (Iranas), Irano dvasininkas ir valstybės veikėjas. [5]

Gimė dvasininko šeimoje. Mokėsi Kumo medresėje, vėliau kitose dvasinėse mokyklose. Jo paties teigimu, turi Šahido Motahari universiteto Teherane privatinės teisės daktaro laipsnį. Aktyviai dalyvavo 1978–79 nuverčiant šachą, dalyvavo (ar bent rėmė) Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Teherane užgrobime, vėliau skatino šiitiškos islamo gyvensenos sugrąžinimą. 1981 Karadžo ir Hamadano miestų, kiek vėliau – Hamadano provincijos prokuroras. 1985–88 Teherano prokuroro pavaduotojas. 1988 R. Chomeini asmeniniu sprendimu įgijo ypatinguosius įgaliojimus spręsti religinius teisinius klausimus Luristano, Semnano ir Kermanšaho provincijose. Vienas represijų prieš politinius kalinius organizatorių. 1989–94 Teherano prokuroras. 1994–2004 Irano generalinės inspekcijos (prižiūri vykdomosios valdžios ir kitas valstybines institucijas) viršininkas. 2004–14 Irano teisminės valdžios vadovo pavaduotojas, 2019–21 – vadovas. Nuo 2006 Ekspertų Asamblėjos narys. 2014–16 generalinis prokuroras.

Nuo 2021 08 03 Irano prezidentas. Itin konservatyvių pažiūrų, užsienio politikoje buvo gana nuosaikus, už bendradarbiavimą su visomis valstybėmis, išskyrus Izraelį. Dėl ankstesnės veiklos žmogaus teisių organizacijų ir Jungtinių Tautų stebėtojų kaltinamas nusikaltimais žmogiškumui.