Įrenginių bei paskyrų sauga: pamirškime slaptažodžius, (ne) pasikliaukime dirbtiniu intelektu

Dviguba apsauga – būtina šių dienų virtualioje realybėje

Visi, kas šiais laikais naudojasi technologiniais įrenginiais žino, koks svarbus yra saugumas. Juk pavojai tyko ant kiekvieno kampo: prastai parinktas slaptažodis, neatidumas bei kibernetinių nusikaltėlių apsukrumas ir štai, galime susidurti su pavogtomis anketomis, net pinigais ar tapatybe.

Tam, kad to būtų galima išvengti ir virtualiame pasaulyje jaustis bent kiek užtikrinčiau, jau kuris laikas plačiai taikoma yra 2ŽP arba dviejų žingsnių patvirtinimo technologija, kuri leidžia mūsų paskyras, nuo elektroninio pašto, iki bankininkystės, apsaugoti papildomai, naudojant kiek saugesnį prisijungimo būdą.

Dviejų žingsnių autentifikavimu galime patvirtinti savo vartotojo tapatybę, naudojant dviejų apsaugos veiksmų derinį. Pirmasis – mums visiems įprastas apsaugos slaptažodį, o antrasis – tai, ką automatiškai sugeneruoja puslapis, prie kurio jungiamės. 2ŽP mes visi esame įpratę naudoti SMS žinutės pavidalu, kai į savo telefoną gauname tam tikrą kodą.

Autentifikavimo aplikacijos taip pat naudojamos vis dažniau. Su jų pagalba galima nusistatyti, kad kiekvieną kartą prisijungdami, gautume kodą į savo „appsą". Pavyzdžiui, tiek „Android", tiek ir „iOS" vartotojai jau spėjo pamėgti „Authy“ aplikaciją, populiarėja ir „1Password“ [1].

Tiesa, kartais 2ŽP gali ir kaip reikiant suerzinti. Galbūt skubame prisijungti prie savo paskyros ir visiškai neturime laiko papildomų kodų suvedinėjimui? Vis tik, virtualiam pasauliui tampant vis labiau pavojingu, tik taip galime apsaugoti savo duomenis, pinigus, net iš pirmo žvilgsnio, nieko neslepiančius socialinius tinklus.

Be to, mūsų apsauga niekur nedingsta net ir pametus savo įrenginį: dvigubo autentifikavimo funkciją apeiti gali tik įgudę profai, tad eiliniai kišenvagiai mūsų banko duomenų nusavinti nepajėgs [2]. Juk bet kokiu atveju, pirmiausia teks įveikti pirmąjį žingsnį ir įvesti slaptažodį. Tad ir mūsų slaptažodžiai negali būti parenkami atsitiktinai, vien dėl to, kad naudojame ir 2ŽP funkcija. Virtualioje erdvėje negalime būti aplaidūs ir neatsargūs.

„Verify 2FA" alternatyva – žvilgsnis į kibernetinio saugumo ateitį

Virtuali erdvė tampa vis labiau ir labiau pavojinga. Atrodo, kad tai girdime nuolat, nesvarbu ar atliekame itin svarbias operacijas, ar tiesiog naudojamės „Facebook". 2ŽP tampa ne pasirinkimu, bet būtinybe, tad technologija taip pat yra kasdien tobulinama, siekiant prisitaikyti prie nuolat skubančio, laiko neturinčio vartotojo.

Be to, dažnas interneto naudotojas tikrai nėra patenkintas dabar paplitusia dvigubo autentifikavimo funkcija: dažniausiai pasikliaujama yra SMS žinutėmis, kurios vėluoja, nepareina akimirksniu, prisijungimai prie programų yra nukeliami. Siekiant to išvengti, ieškoma alternatyvų ir džiugu, jog jos yra randamos. „Verify 2FA" siūlo lygiai tokią pačią apsaugą, tačiau ši suteikiama žymiai paprasčiau.

Tam pasitelkiamas dirbtinis intelektas, kuris pritaikytas ne tik vartotojo atpažinimo įdieginyje, bet ir pačioje sistemoje, siekiant užtikrinti visišką saugumą [3]. Čia vartotojams nereikia laukti SMS žinučių ir suvedinėti ilgiausių kodų. Ne, viskas kur kas paprasčiau. Pažiūrite į ekraną ir suvedate 4 jame matomus žodžius.

Jeigu jie sutampa su tais, kurie buvo pateikti registruojantis į sistemą, viskas, jūs sėkmingai prisijungėte ten, kur norėjote ir galite efektyviai atlikinėti savuosius darbus. Be to, nešvaistote brangaus laiko laukdami patvirtinimo žinučių: visa žodžių registracija gali užtrukti vos kelias sekundes.

Sistema atpažįsta ne tik pačius žodžius, tačiau ir tai, kaip greitai rašome, jūsų rašybą. Kitaip tariant ši apsauga it žmogus, kuris jus prisimins ir neleis pašaliečiams patekti prie svarbių jūsų paskyrų. Geriausia, kad ši technologija ir nemokama. Tiesa, tik pirmiesiems 100,000 vartotojų, prisijungusiems iki spalio 31, 2021-ųjų metų.

Dvigubas autentifikavimas tampa vis labiau išmanus

Atrodo, kad užtikrinti savo paskyrų saugumą tiesiog SMS žinute gautu kodu tampa visiška atgyvena. Na, o pasikliovimas vien slaptažodžiu, dabar atrodo it tikra fantastika. Iš tiesų, slaptažodžiai niekuomet nebuvo visiškai saugus būdas apsaugoti mūsų informaciją. Kad ir ką mes galvotume apie save, kalbant bendrai, žmogaus atmintis nėra tokia puiki, kad prisimintume kiekvieną savo gyvenimo detalę. Staiga prireikus prisijungti prie savo bankinės paskyros, slaptažodžiai ima ir pasimiršta.

Be to, juk negalime vieno ir to paties naudoti tiek svarbių darbo dokumentų apsaugai, tiek prisijungiant į savo „Facebook" paskyrą. Slaptažodžių naudojame ne vieną, juos įvairiai kaitome ir galiausiai, neretai patys susipainiojame, kuris gi kur yra naudojamas.

Dėl to, mums į pagalbą atskubėjo dvigubo autentifikavimo žinutės. Su įvairiais kodais, garsinės, net skambučių pavidalu. Vis tik, viskam keičiantis, pokyčiai palietė ir šią saugos sritį [4]. Juk dabar visa komunikacija vyksta įvairių „appsų" pavidalu, atrodo, jog niekas jau tiesiog nesusirašinėja SMS. Tą pastebėję ekspertai į pagalbą pasitelkia dirbtinį intelektą.

Kompiuteris įsimena mūsų įpročius: kaip greit mes rašome, ar darome klaidų, kokius ženklus naudojame? Visa tai yra mūsų pėdsakai paliekami virtualioje erdvėje. Kartu, tai mūsų identifikacijos žymuo, kurį galime pasitelkti apsaugai.

Šiandien nulaužti slaptažodžiai vis dar yra pirmaujantis veiksnys, dėl kurio kibernetiniai nusikaltėliai nusavina mūsų duomenis, užgrobia paskyras ir tapatybes. Taigi, dviguba apsauga nebėra tik tiems, kurie dirba su didžiulio atidumo reikalaujančiais dokumentais ar informacija, arba tiems, kurie turi ką slėpti. Tai kiekvieno šiuolaikinio interneto vartotojo atsakomybė.